captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Zamolskio žmonos interviu psichiatrui atvėrė akis: panašu, kad padaryta baisi klaida

Po interviu su galvažudžio Romo Zamolskio žmona Svetlana psichiatras Linas Slušnys metė akmenį į nusikaltėlį nepakaltinamu pripažinusių gydytojų daržą. Jo nuomone, tokią išvadą galėjo lemti ir kyšininkavimas. Kad R. Zamolskis nesirgo psichine liga, mano ir buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Po interviu su galvažudžio Romo Zamolskio žmona Svetlana psichiatras Linas Slušnys metė akmenį į nusikaltėlį nepakaltinamu pripažinusių gydytojų daržą. Jo nuomone, tokią išvadą galėjo lemti ir kyšininkavimas. Kad R. Zamolskis nesirgo psichine liga, mano ir buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.

„Šis straipsnis – tai įrodymas, kad savo laiku jis tikrai be reikalo buvo patalpintas į psichiatrijos ligoninę. Tai rimtas akmuo į mano profesijos daržą“, – pasidalijęs DELFI interviu su R. Zamolskio žmona, feisbuke parašė psichiatras L. Slušnys. 1996 metais balandžio 29 d. Kauno apygardos teismas R. Zamolskį pripažino kaltu dėl nužudymų, vagysčių, pasikėsinimo į žmogaus gyvybę, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais. Tuo metu buvo atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės. Jomis remiantis R. Zamolskiui buvo nustatyta lėtinė psichinė liga ir jis pripažintas nepakaltinamu. Žudikui paskirtas priverstinis gydymas.

2001 sausio 19-ąją R. Zamolskis pabėgo iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės. Jis Rusijoje sučiuptas tik praėjusių metų rugpjūtį, o per daugiau nei 13 laisvėje praleistų metų, įtariama, įvykdė ne vieną kraupų nusikaltimą.

Puikiai imitavo ligą arba padėjo kyšiai

L. Slušnys DELFI sakė R. Zamolskio neginantis – jį laikantis nusikaltėliu. Pašnekovo teigimu, jei kalbame apie psichinį ligonį, kuris nesupranta savo veiksmų, jų pasekmių ir dėlto dažniausiai pripažįstamas nepakaltinamu bei ilgam laikui patalpinamas į psichiatrinę ligoninę, tai R. Zamolskis neatrodo toks.

„Turint galvoje, ką jis vėliau padarė arba įtariamas padaręs, kaip jis vėliau tvarkėsi savo gyvenimą ir kas vyko toliau – jis slapstėsi – aš neįžvelgiu, kad jis nesuprastų savo veiksmų pasekmių, kitų dalykų. Šioje vietoje netikiu, kad tas nesimatė tada – tai akmuo į kolegų daržą“, – psichiatrų išvada abejoja ir su suaugusiais dirbantis patyręs vaikų ir paauglių psichiatras. L. Slušnys svarsto, kad kai kurie R. Zamolskio padaryti nusikaltimai tiek ciniškai sunkūs, kad specialistams buvę sunku patikėti, kad juos gali daryti ne psichinis ligonis. „Arba R. Zamolskis puikiai imitavo ligą – tas gali būti – tai, ką jis daro gyvenime, panašu, kad imituoti ir slėptis moka. Arba – blogiausias variantas – galima įtarti kyšinę sistemą“, – kalbėjo psichiatras. Nors, L. Slušnio nuomone, R. Zamolskis yra geras artistas, galėjęs simuliuoti ligos simptomus, bet psichiatrai tokiais atvejai turi būti labai akyli – tokių klaidų daryti negalima: reikia sugebėti perskaityti melą.

Psichiatro teigimu, šiandieniniai psichologiniai testai labai daug parodo, tačiau prieš keliolika metų galbūt galėję užtekti vaidybos. „Iš to, ką matau interviu – akivaizdžiai matyti, kad tas žmogus turi pilną sąmonę, pilną logiką, nėra jokių sutrikimų, pagal kuriuos jį būtų galima pavadinti psichiniu ligoniu. Štai Andersui Breivikui nustatė sutrikimą, bet jis kalėjime. Liga negali tapti priežastimi išvengti atsakomybės. Jo atvejis tas, kad ligos nėra. Jei jis sirgtų šizofrenija, seniai būtų nutrūkęs nuo lenciūgo ir jo kliedesiai būtų pasimatę bet kam“, – dėstė L. Slušnys.

V. Grigaravičius: tai buvo gana populiari gynybos taktika

Su L. Slušnio įžvalgomis sutinka buvęs policijos generalinis komisaras, dabar Alytaus rajono meras V. Grigaravičius.

„Įrodymų neturiu, bet galbūt intuicija, galbūt tokia nuomonė, nes vienu metu tai buvo gana populiari gynybos taktika, kažkuriuo laikmečiu daugelis mėgindavo tokiu būdu išvengti teisėsaugos persekiojimo, vaidindavo įvairius ligonius. Būdavo, kam pavyksta, mano asmenine nuomone, šis žmogus buvo vienas tokių, mėgino tuo prisidengti ir išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus“, – sako V. Grigaravičius. Tokia nuomonė V. Grigaravičiui susidarė analizuojant turėtą informaciją, vertinant įvairius R. Zamolskio veiksmus per susidūrimus su policija, darant nusikaltimus. V. Grigaravičius su kolegomis darė prielaidą, kad psichikos ligonis nelabai galėtų atlikti kai kuriuos veiksmus.

Ką matė gydytojai R. Zamolskio psichinė būklė atspindėta baudžiamosiose bylose, kuriose jis buvo teisiamas. „Nedrausmingas, grubus, nepažangus mokinys“. Taip pedagogai charakterizavo R. Zamolskį. Medikai 1991 metų birželį savo ataskaitose rašė: „Po tėvo mirties tapo vienišas. Vengė draugų. Sutriko miegas. Atsirado nerimas, baimė (…). Dažnai lankydavo tėvo kapą ir „bendravo su juo“.

Be to, R. Zamolskis medikams atskleidė, kad dėl atsiradusios baimės miegodavo po pagalve pasidėjęs kirvį. 1986 metais R. Zamolskis sukėlė muštynes, pradėjo vogti. Tuomet vaikinas atsipirko lygtine laisvės atėmimo bausme. Baigęs 8 klases R. Zamolskis pradėjo mokytis profesinėje mokykloje tinkuotojo – dažytojo specialybės. 1988 metais Zamu pravardžiuotas vaikinas apvogė butą, o tardytojams kilo abejonių dėl jo psichinės būklės. „Buvo konfliktiškas. Atsirado mintys, kad jis ypatingas. Save lygino su Hitleriu ir Leninu. Sudarinėjo žmonių naikinimo teorijas. Pastebimos persekiojimo, kliedėjimo idėjos (…). Laikė save trečiuoju genijumi po Lenino ir Hitlerio. Teigė, kad jo mintis valdo impulsas iš kosmoso. Emocionaliai priblėsęs, monotoniškas“, – savo ataskaitose rašė medikai. Zamas buvo gydomas Utenos respublikinėje ligoninėje. Diagnozė – šizofrenija, paranoidinė forma. 1988 metų spalio 24 dieną R. Zamolskis nukreiptas į Černiachovskio psichiatrijos ligoninę Rusijoje. „Ligoninėje bendravimas formalus, vangus, pažemintos nuotaikos, nekritiškas. Laikė save filmo „Rembo“ didvyriu. Pastoviai gulėjo lovoje, nesidomėjo ligoninės gyvenimu. Gydymo eigoje tapo gero kontakto, aktyvesnis, pakilios nuotaikos. Praėjo kliedesiai, tapo kritiškas savo būsenai, pradėjo dirbti skyriuje“, – konstatavo Rusijos medikai. Po šios Černiachovskio medikų rekomendacijos 1990 metų gruodžio 28-ąją priverstinis gydymas nutrauktas, o vyras perkeltas į Žiegždrius. „Ligoninėje elgiasi tvarkingai, prieinamas kontaktui. Į klausimus atsako pagal prasmę. Haliucinacijų ir kliedesių nekonstatuota. Domisi savo likimu, vertina savo poelgius, atminties sutrikimų nekonstatuota. Emociškai kiek paviršutiniškas.

Skyriuje laiką leidžia be tikslo, ligoninės gyvenimu nesidomi (…). Komisija priėjo išvados, kad kad psichinė būsena gera, visuomenei nepavojingas, nutaria prašyti nutraukti priverstinį gydymą“, – rašė medikai. 1991 metų birželio pradžioje R. Zamolskis iš ligoninės paleistas. Vėlesnėse ataskaitose R. Zamolskis teigė, kad jaunystėje galvoje girdėdavo balsus, tačiau tai esą senai praėjo ir jis esąs sveikas. Tai Zamas kartojo nuolat. Per visą psichiatrijos ligoninėse praleistą laiką, R. Zamolskis buvo gydytas tokiais vaistais kaip friftazinas, tizercinas, chlorprotiksenas, sonopaksas ir kitais.

Pabėgo po suklastoto fakso pranešimo

Teismo dokumentuose taip pat užfiksuota, kad bendraudamas su medikais R. Zamolskis nuolat šypsojosi. „Kalbėjo apie atominį karą. Mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, rezonuojantis. Teigė, kad nori sunaikinti blogį. Apie viską kalbą su šypsena, net ir apie žmogžudystes“, – pastebi medikai. 1999 lapkričio 12-ąją konstatuota, kad R. Zamolskiui „reikia tęsti priverstinį gydymą“. Tačiau netrukus Zamas metų perkeltas į Žiegždrius. 2000 m. liepos 18-osios medikų ataskaitoje matyti, kad nusikaltėlis nuolat darė spaudimą gydytojams. „Turi įvairiausių reikalavimų. Prašo nuimti priverstinį gydymą, nes laiko save sveiku. Orientuotas gerai. Atminties sutrikimais nesiskundžia. Apie įvykdytus nusikaltimus, nužudymą, ginklų įsigijimą aiškino kaip apie savigyną. Teigė, kad žuvusiojo brolis yra „mafijozas“ ir gali jį nužudyti. Pokalbio metu šypsosi neadekvačiai. Emocijos blankios. Visur save bando pateisinti. Teigia, kad buvo būsena, kai laikė save visagaliu, kad gauna nurodymus iš aukščiau. Skyriaus gyvenimui abejingas, su pacientas nekontaktuoja. Dėl įvykdytų nusikaltimų nepergyvena. Gydymas pravestas“, – rašoma ataskaitoje. Tuomet konstatuota, kad „rekomenduojama tęsti priverstinį gydymą bendro tipo psichiatrijos ligoninėje, nes įvertinus R. Zamolskio psichinę būklę, jis yra pavojingas aplinkiniams ir sau“. Kiek daugiau nei po pusmečio, 2001 sausio 19-ąją, R. Zamolskis iš Žiegždrių pabėgo. R. Zamolskis ištrūko į laisvę, kai, padedant bendrininkams, į ligoninę buvo atsiųstas suklastotas fakso pranešimas apie sprendimą R. Zamolskį paleisti.

Jei rusai išduotų, tirtų iš naujo Generalinė prokuratūra DELFI informavo, kad šiuo metu prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas (daug bylų, sujungtų į vieną) dėl galimai R. Zamolskio padarytų kitų labai sunkių nusikalstamų veikų. Rusijoje 44 metų Lietuvos piliečiui R. Zamolskiui pateikti kaltinimai dėl ypatingai sunkių nusikaltimų: žmogžudysčių, plėšimų ir pan. Praėjusių metų lapkritį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad priimtas sprendimas neperduoti Lietuvai ypatingai pavojingo nusikaltėlio, tad jis bus teisiamas Rusijoje. Pranešimo apie galutinį Rusijos Federacijos sprendimą Lietuvos Generalinė prokuratūra nėra gavusi. Prokuratūros teigimu, Generalinės prokuratūros prašymas dėl R. Zamolskio ekstradicijos toliau vykdomas. Prokuratūros teigimu, jeigu R. Zamolskis bus perduotas Lietuvai, ekspertizės dėl jo sveikatos būklės bus daromos pakartotinai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...