captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kurios partijos geriausiai „įvaldė“ giminystės ryšius

Daugelis Lietuvos rinkėjų balsuoja kaip tėtis ir mama – jei šie palaiko konservatorius, „darbiečius“ ar liberalus, jų atžalos taip pat linkusios balsuoti už šias partijas. Tai rodo apklausos, atskleidžiančios, kuo remdamiesi žmonės balsuoja per rinkimus.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Daugelis Lietuvos rinkėjų balsuoja kaip tėtis ir mama – jei šie palaiko konservatorius, „darbiečius“ ar liberalus, jų atžalos taip pat linkusios balsuoti už šias partijas. Tai rodo apklausos, atskleidžiančios, kuo remdamiesi žmonės balsuoja per rinkimus.

„Apklausos būdu klausėme apie žmonių artimiausią socialinę aplinką. Trys žmonės, su kuriais daugiausiai bendraujama svarbiais gyvenimo klausimais – nebūtinai poliniais, – dažniausiai yra sutuoktiniai, artimi draugai ir tėvai. Tyrimas atskleidė, kad tų trijų žmonių, su kuriais žmogus artimiausiai bendrauja, politinės pažiūros dažnai labai sutampa“, – sako projekto „Lietuvos nacionalinė rinkiminė studija“ vadovė politologė Ainė Ramonaitė.

Kaip portalui LRT.lt teigia politologė, jei žmogus balsuoja už Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus (TS–LKD), labai tikėtina, kad ir jo artimas balsuos už konservatorius ar liberalus, tačiau esą mažai tikėtina, kad palaikys Darbo partiją ar Socialdemokratų partiją.

„Atitinkamai kitoje pusėje yra DP, LSDP ir partija „Tvarka ir teisingumas“, tačiau yra tam tikras netolygumas: socialdemokratų savo aplinkoje gali turėti tiek kairieji, tiek dešinieji. Taip pat šiek tiek neutralesni gali būti liberalai – tarp kairiųjų gali būti ir balsuojančių už liberalus, o štai Darbo partija atsiskiria pakankamai ryškiai, nes jei patinka „darbiečiai“, žmogaus aplinkai jie taip pat patinka“, – tyrimą pristato A. Ramonaitė.

Politologės teigimu, labai ryški skirtis yra tarp konservatorių ir „darbiečių“ rinkėjų.

„Žmonės kartais net negali bendrauti su skirtingų pažiūrų žmonėmis, nes jiems tiesiog nepriimtina. Šeimoje dėl to taip pat gali kilti konfliktų. Ypač Vakaruose būdinga, kad yra tam tikros politinės skirtys, kurios suskaido žmones į skirtingas, tarpusavyje mažai bendraujančias grupes. Kažkuria prasme tai yra blogai, bet, kita vertus, iš to kyla sveikas politinis konfliktas, tam tikra įtampa, be kurios nebūtų prasminga politinė kova“, – mano politologė A. Ramonaitė.

Anot ryšių su visuomene specialisto Lino Kontrimo, Lietuvoje seniai reikėjo užsiimti politinės draugystės naikinimo praktika. „Mūsų per daug mažai, kad Lietuvoje toleruotume politinį nomenklatūrinį draugiškumą“, – įsitikinęs L. Kontrimas.

 Kaip teigia ryšių su visuomene specialistas, socialinės aplinkos kontekstas yra viena iš priemonių, kuri turi įtakos rinkėjų pasirinkimams.

„Partijos turi labai didelius įrankių rinkinius, kaip paveikti rinkėją, tačiau Lietuvoje politinė komunikacija yra praktiškai nunykusi. Partijos beveik nebeinvestuoja nei intelektualinių pajėgų, nei pinigų į politinę, ideologinę savo koncepcijų sklaidą, pristatymą. Jei partijos mano, kad kokios nors brošiūros paskleidimas yra politinė komunikacija, jie labai atsilieka ir klysta, nes visuomenė nori įvairių formų. Tuomet į pagrindinį planą patenka ryšiai, kurie yra patikimi ir aiškūs“, – sako L. Kontrimas.

Geriausiai išnaudoja „darbiečiai“, prastai – LSDP

Politologės A. Ramonaitės teigimu, jei žmogus yra partijos narys, jis sąmoningai stengiasi į tinklą įtraukti ir aplinkinius; nori paveikti tų žmonių, kurie galbūt neturi aiškių politinių pažiūrų, nuostatas.

„Panašu, kad Darbo partija tą daro pakankamai sistemingai ir sąmoningai. Sunku tvirtai teigti, nes jie slepia taktikas ir jų mokslininkams neišduoda, tačiau galima įtarti, kad ten yra užkurta tam tikra sistema, kad kiekvienas narys turi stengtis pritraukti kuo daugiau kitų narių ar bent sekėjų. Tai ypatingai veikia tarp jaunimo“, – tęsia politologė.

Jos teigimu, Darbo partijos populiarumas 2012-aisiais tarp jaunimo buvo didesnis nei bet kurios kitos partijos, ir tai greičiausiai susiję su aktyvia ne tik partijos, bet ir jaunimo organizacijos veikla. Nemažai jaunimo esą neturi išankstinių pažiūrų, nesidomi politika, todėl juos paprasta įtraukti į partijos veiklą.

„Jei tu neturi tvirtos savo nuomonės, bet tavo draugas – „darbietis“ ar pasisako už šią partiją, žmogus natūraliai įsitraukia į partiją, ir taip plečiasi rinkėjų ratas. Man atrodo, kad jie šį dalyką sėkmingai taikė ir juo efektyviai naudojosi, ypač provincijose. Kitos partijos neatrodo, kad būtų taip sėkmingai tai dariusios“, – sako A. Ramonaitė.

Anot jos, tokiais ryšiais galėtų pasinaudoti ir kitos partijos. „Kitos partijos taip pat galėtų tuo naudotis, ypač tos, kurios turi daugiau narių. Tie patys konservatoriai galėtų tuo pasinaudoti, nors, žinoma, jų elektoratas yra labiau apibrėžtas ir aiškus. Bet, pavyzdžiui, socialdemokratai neišnaudoja šio dalyko, nors turi labai daug narių“,  – lygina politologė.

Ryšių su visuomene specialisto L. Kontrimo manymu, LSDP, „ko gero, yra seniai praėjusi artimų žmonių įdarbinimo etapą.“

„Ši partija yra seniausia ir turinti daugiausiai įdirbio Lietuvoje. Faktas, kad jiems reikia intensyvinti savo politinės komunikacijos srautus – rodyti, ką, kaip jie daro ir kas jie tokie yra. Partijos šiandien nebeturi identiteto, jį dažniausiai turi keli lyderiai, kurie pristatomi. [...] Partijos šiandien turi sąžiningai ir atvirai pradėti kalbėti su bendruomenėmis. Nežiūrėti į juos kaip statistinį vienetą – rinkėją, bet konkrečią asmenybę, kuri turi tam tikrų poreikių šioje valstybėje. Tuomet partijos bus priverstos grįžti į vidinę turinio komunikaciją, ko šiandien stinga“, – tikina L. Kontrimas.

Konservatoriai, pasak L. Kontrimo, turi labai stabilų ir seną elekotaratą, tačiau kitų socialinių grupių sąskaita ši partija beveik nebeauga ir laikosi asmeninių, gentinių ryšių pagrindu. „Konservatoriai šiandien turi didžiulę problemą – jiems reikia auginti elektoratą pažangioje, modernioje visuomenės dalyje. Už juos tai sėkmingai daro liberalai, pasinaudodami tiek populiarumo banga, tiek ideologija. „Darbiečiai“ yra nesibaigiančiame teismų procese – jų niekaip nei nuteisia, nei paleidžia – tai žmones apjungia į „mes“ ir „jie“ mąstymo modelį. Jie turi apie 20 tūkst. partijos narių. Per giminių gimines ir artimuosius rinkėjų susidaro vos ne iki pusės milijono. Tai – didžiulė jėga“, – portalui LRT.lt komentuoja L. Kontrimas.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...