captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip neapsigauti nuomojantis automobilį, perkant viešbučių ir transporto paslaugas

Jei keliaujate savarankiškai ir užsienyje nuomojatės automobilį, visiškai apsisaugoti nuo rizikos prarasti pinigų neįmanoma, tačiau, kad problemų kiltų kuo mažiau, būtina iš anksto pasiieškoti informacijos apie užsakymą apdoroti apsiėmusią bendrovę, LRT RADIJUI sako kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas. „Jei daug atsiliepimų apie kažkokius neaiškius papildomus mokesčius, nuskaičiavimus [...], reikėtų suabejoti [...]. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, koks draudimas įskaičiuotas į automobilio nuomą“, – pataria keliautojas.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Jei keliaujate savarankiškai ir užsienyje nuomojatės automobilį, visiškai apsisaugoti nuo rizikos prarasti pinigų neįmanoma, tačiau, kad problemų kiltų kuo mažiau, būtina iš anksto pasiieškoti informacijos apie užsakymą apdoroti apsiėmusią bendrovę, LRT RADIJUI sako kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas. „Jei daug atsiliepimų apie kažkokius neaiškius papildomus mokesčius, nuskaičiavimus [...], reikėtų suabejoti [...]. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, koks draudimas įskaičiuotas į automobilio nuomą“, – pataria keliautojas.

Advokato Justo Vilio teigimu, Lietuvoje dažnos ir tokios situacijos, kai įmonės delsia grąžinti už automobilio nuomą sumokėtą depozitą. Tokiu atveju, pabrėžia jis, svarbu nelaukti – kitaip rizika, kad pinigai nebus grąžinti, tik didės: „Todėl reikėtų kuo greičiau pateikti pretenziją, kreiptis į teismą ir paprašyti laikinų apsaugos priemonių. Kartais žmonės galvoja, kad, jei duos įmonei laiko, ji sumokės. Bet, kaip rodo praktika, jeigu ji negali iš karto įvykdyti savo prievolių, tų galimybių tikrai nepadaugės.“

Laukimas tik mažina galimybes atgauti pinigus

Šiandien vis populiariau keliauti savarankiškai. Žmonės patys užsisako automobilius, viešbučius ar ekskursijas, o paslaugų teikėjai labai dažnai ima užstatą. Tai garantas, kad paslauga klientas pasinaudos ir nepridarys žalos.

Jei viskas gerai, užstatas grąžinamas, tiesa, ne visada. LRT RADIJO reporterė Jurgita Čeponytė pasakoja Vokietijoje gyvenančios Indrės atvejį. Moteris atvyko į Lietuvą per Kalėdas, jai reikėjo automobilio, todėl nusprendė jį nuomotis. Viskas būtų puiku, bet, net praėjus keliems mėnesiams, užstatas nebuvo grąžintas.

Galų gale Indrė išgirdo paaiškinimą, kad įmonė bankrutuoja, tačiau, pradėjusi domėtis, jokių duomenų apie bankrotą nerado nei bankrutuojančių įmonių registre, nei Kauno administraciniame teisme, kuris turėjo nagrinėti bylą. Indrei trūko kantrybė, todėl ji kreipėsi į advokatą ir pateikė skundą teismui. Tačiau Indrei keisčiausia, kad puslapis internete, kuriuo naudodamasi ji užsisakė automobilį, vis dar veikia ir teikia paslaugas. Paskambinus puslapyje nurodytu telefonu, paaiškėjo, kad puslapis tas pats, bet įmonė jau kita.

Advokatas Justas Vilys sako, kad tokios situacijos Lietuvoje nebestebina, ypač kai veikiama internete. „Tie, kurie valdo svetainę, paprastai labai lengvai gali pakeisti paslaugas teikiančią įmonę. Jei tik įmonei sunkiau sekasi, o svetainė žinoma ir populiari, patys įmonės savininkai tiesiog sukuria kitą uždarąją akcinę bendrovę ir toliau sau veikia, o susidariusias skolas tiesiog „nuskandina“, – kalba jis.

J. Vilio teigimu, nuo tokios rizikos apsisaugoti 100 proc. neįmanoma, tačiau šį tą padaryti galima, pavyzdžiui, paieškoti internete atsiliepimų apie įmonę, pasidomėti, ar nebuvo paskelbtas bankrotas.

O jei vis dėlto žmogus patenka į keblią situaciją, laukimas, pabrėžia advokatas, tik padidina riziką, kad pinigai nebus grąžinti: „Jei įmonė negali įvykdyti savo įsipareigojimų tuoj pat, tai reiškia, kad rizika tikrai didelė, todėl reikėtų kuo greičiau pateikti pretenziją, kreiptis į teismą ir paprašyti laikinų apsaugos priemonių. Kartais žmonės galvoja, kad, jei duos įmonei laiko, ji sumokės. Bet, kaip rodo praktika, jeigu ji negali iš karto įvykdyti savo prievolių, tų galimybių tikrai nepadaugės.“

Ieškokite informacijos ir skaitykite sutarties sąlygas

Kelionių organizatorius ir keliautojas Rimvydas Širvinskas sako, kad situacijų, kai klientai neatgauna depozito būna, tačiau dažniausiai taip atsitinka dėl jų pačių kaltės. Pavyzdžiui, automobilį nuomojęs žmogus grąžina jį su nepilnu degalų baku – tokiu atveju nuskaičiuojami pinigai už degalus ir papildomai skiriama didelė bauda (net ir 100–200 eurų) už tai, kad patiems darbuotojams teko jų važiuoti. Taip pat depozitas bus negrąžintas, jei sukelsite eismo įvykį ir apgadinsite automobilį, bet neturėsite atitinkamo draudimo.

Kad keliaujant problemų kiltų kuo mažiau, R. Širvinskas pataria internete paieškoti informacijos ir atsiliepimų apie užsakymą apdoroti apsiėmusią bendrovę. „Jei daug atsiliepimų apie kažkokius neaiškius papildomus mokesčius, nuskaičiavimus (neva gavote baudą, neva ne ten pastatėte automobilį), reikėtų suabejoti, ypač jei tikrai važiavote pagal taisykles. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, koks draudimas įskaičiuotas į automobilio nuomą“, – primena kelionių organizatorius.

Anot R. Širvinsko, verta atkreipti dėmesį į vieną naujovę – portalai, kurie bendradarbiauja su automobilių nuomos įmonėmis, gali pasiūlyti ir užstato draudimą, kuris dažniausiai sudaro 15–20 proc. automobilio nuomos kainos.

Rezervuojant viešbutį svečioje šalyje, pabrėžia keliautojas, reikia skaityti taisykles. „Dažniausiai pinigai nenuskaičiuojami, bet imamas depozitas, tai yra užšaldoma tam tikra suma arba paimami kreditinės kortelės duomenys. Taip viešbutis nori apsisaugoti nuo klientų neatvykimo, nes jis taip pat planuoja savo veiklą ir kitiems to kambario neparduoda. Todėl, jei rezervuojate viešbutį portale, kur nereikia mokėti pinigų, bet reikia suvesti kreditinės kortelės duomenis, ir tuo viešbučiu planuojate nepasinaudoti, nepamirškite užsakymo atšaukti, nes jums bus pritaikytas pirmos nakties baudos mokestis arba bus nuskaičiuota už visą viešnagę bei maitinimą, nors jūs ten ir nepasistojote“, – aiškina R. Širvinskas.

Dar vienas situacija, susijusi su pinigais, – transporto bilietų pirkimas per tarpininkus. Tokiu atveju, pasak pašnekovo, taip pat būtina skaityti sąlygas: „Reikia pažiūrėti, ar bilietas yra atšaukiamas, ar ne, kas atsakingas už skrydžio atšaukimą. Taip pat – per kiek laiko būtina apmokėti užsakymą, nes per kažkurį laiką bilietas gali pabrangti. Taigi būtina perskaityti visas sąlygas ir aklai nesutikti su įsigijimo sąlygomis.“

Be to, pastebi R. Širvinskas, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje yra nepatikimų bendrovių. Pavyzdžiui, Sardinijoje vienoje degalinėje į jo automobilį įvažiavo vokietis. Nors policija patvirtino, kad dėl avarijos kaltas kitas žmogus, R. Širvinskui 300 eurų depozitas nebuvo grąžintas, nes automobilių nuomos įmonė taisyklėse buvo nurodžiusi, kad to nesiaiškina ir remontą turi apmokėti klientas. „Mes į tas sąlygas neįsigilinome, bet aš iki šiol manau, kad tai šiokia tokia apgavystė, nes visa tai galėjo apmokėti draudimas“, – kalba jis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...