captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atšaukia ekskursijas, neleidžia į miškus, stoja darbai: to nematė per dvi dešimtis metų

DELFI autorius Romas Sadauskas-Kvietkevičius pasidalijo nuotraukomis, kaip šiuo metu atrodo Nemunas ties Druskininkais. Vaizdas – iš tiesų vertas gailesčio.
R. Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.
R. Sadausko-Kvietkevičiaus nuotr.

DELFI autorius Romas Sadauskas-Kvietkevičius pasidalijo nuotraukomis, kaip šiuo metu atrodo Nemunas ties Druskininkais. Vaizdas – iš tiesų vertas gailesčio.

Matyti, kad upė taip išdžiūvusi, kad ne tik nebevyksta ekskursijos – nebeplaukia garlaiviai, bet ir žvejai iki upės vidurio brenda pėsčiomis.

Gamta – nustekenta: apie grybus spėjo pamiršti

„Kitoje Lietuvos dalyje gyvenantiems žmonėms sunku patikėti, kad Dzūkijoje gali būti tokia situacija. Pamatę nuotraukas kauniečiai ėmė komentuoti, kad gi tik kelias savaites nelijo. Iš tikrųjų sausra aplink Druskininkus tęsiasi nuo pat pavasario, kuris buvo sausesnis nei įprastai, nes dar žiemą nebuvo sniego, todėl nebuvo ir kam tirpti“, – pasakojo jis.

Pasak R. Sadausko-Kvietkevičiaus, dabar situacija darosi sunkiai sukontroliuojama: išseko šuliniai, nuo obelų krenta lapai ir neprinokę obuoliai, mėlynės – perpus mažesnės, vietoje pelkių – sausos pievos, Nemune atsidengė ant kranto ilgus metus gulėję akmenys.

„Pietiniame Dzūkijos pakraštyje, nuo Varėnos iki Lazdijų situacija tikrai prasta. Baigiam pamiršti ir kad grybų pas mus būna“, – liūdnai juokavo pašnekovas.

Tokios stiprios sausros nepamena matęs

Nors Druskininkuose dirba jau 24 metus, R. Sadauskas-Kvietkevičius pripažino nepamenantis, kada matė taip stipriai nusekusį Nemuną.

„Sužinojau, kad mūsų garlaivių savininkai kalbėjo su baltarusiais. Gardino elektrinė reguliuoja vandens lygį, tad kartais būdavo, kad upė nusekdavo, kai jie pildydavo užtvanką, tačiau šiemet ir pas juos situacija tokia pati – atiteka mažai vandens“, – pasakojo pašnekovas.

Jis tikina žiūrėjęs orų prognozes ir pastebėjęs, kad lietus nenumatomas iki pat rudens pradžios. Taigi situacija gali dar labiau blogėti.

Sumažėjo kritulių kiekis

Tą patvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis. Anot jo, lietaus teks palaukti dar 12 dienų, artimiausias 7 dienas kritulių nenumatoma.

„Kritulių šią vasarą mažai visoje šalies teritorijoje. Birželio mėnesį iškrito tik 40 proc. šio mėnesio normos. Taigi upės pradėjo sekti dar tada. Liepą sausasis metas tęsėsi. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje net buvo užregistruota sausa. Nors antroje mėnesio pusėje Dzūkijoje iškrito 80–90 proc. mėnesio normos, to neužteko, nes žemė buvo perdžiūvusi. Iš čia ir visos bėdos: išseko gruntiniai vandenys, šuliniai, sutrikdyta hidroelektrinių veikla, padidėjo miškų gaisringumas, nyksta vandens augmenija, gali kilti grėsmė žuvų populiacijai, išdžiūvo grūdinės kultūros, nyksta derlius.

Kalbant apie Nemuną, pusė jo yra Baltarusijos teritorijoje. Savo ruožtu atskirose Baltarusijos teritorijose birželio mėnesį buvo mažiau nei 10 proc. kritulių normos. Tai galima sakyti, kad ten – dar didesnė sausra nei pas mus“, – aiškino jis.

Laukiantiems grybų telieka melsti lietaus

Pasak A. Kajučio, tiesa ir tai, kad problema tęsiasi nuo žiemos.

„Pas mus dvejus metus iš eilės nebuvo sniego, potvynių. Galima sakyti, kad dar prasidėjus vasarai jau turėjome kritulių įsiskolinimą, nors šiandien nė vienoje vietoje nefiksuojamas istorinis minimumas“, – sakė specialistas.

Paklaustas, ar ši sausra gali pakenkti Dzūkijos pasididžiavimui – grybams ir jų derliui, A. Kajutis patikino, kad šiuose spėjimuose yra tiesos.

„Žiūrint bendrai, grybų maksimumas buvo praėjusiais metais. Gausiais grybais metais laikomi kas treti, vadinasi, kad porą metų grybų bus mažiau. Tačiau jei rugsėjo pradžioje pradės smarkiai lyti, grybų dar bus, nes grybiena formuojasi ilgą laiką ir tam tikru metu sprogsta. Šiuo metu ji yra, galima sakyti, užsikonservavusi ir laukia tinkamo oro. Taigi grybų dar bus, jei bus lietaus“, – patikino jis.

Grybautojus guodžia – dar bus ką veikti

Savo ruožtu Dzūkijos nacionalinio parko geografas Gintautas Kibirkštis DELFI sakė, kad nors kritulių kiekis mažas, miškų augmenijai tai labai pakenkti neturėtų.

„Kaip čia paprasčiau pasakyti – miškai yra pripratę. Grybai nėra visiškai sausroje, bet nėra lietaus, neauga ir grybai. Panašu, kad šiemet grybų padaugės tik rudenį, kai planuojami didesni kritulių kiekiai. Tuomet galbūt išvešės žaliuokės, kiti rudeniniai grybai, kurie ir šiaip dažniausiai randami rugsėjo pabaigoje“, – aiškino jis.

Pasak G. Kibirkščio, sausros Dzūkijoje nėra naujiena, tad ir pagalbinių priemonių sudrėkinti žemę nebus imtasi.

„Miškų tikrai nepalaistysim, reikia laukti, kada pradės lyti. Ateis ruduo, ateis žiema, situacija susitvarkys. Nėra taip, kad katastrofiškai krenta kritulių kiekis, tačiau jų pasiskirstymas per metus nėra vienodas, todėl kai vasarą ilgą laiką nebūna kritulių, tai sukelia daugiau problemų“, – sakė jis.

Aplinkos ministerija prašo riboti lankymąsi miškuose

Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes, prašydama apriboti lankymąsi miškuose dėl gaisro pavojaus.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu beveik visoje Lietuvoje vyrauja didelis ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Manoma, kad jis dar laikysis kelias artimiausias dienas.

Generalinė miškų urėdija pranešė, kad per praėjusią savaitę Lietuvos miškuose užfiksuota 15 gaisrų. Tuomet ugnis pažeidė 2,69 ha miško plotą. Skaičiuojama, kad nuo metų pradžios užregistruota apie 170 miško gaisrų, apėmusių beveik 53 ha plotą.

„Matydami, kad miškų gaisrų skaičius pastarąją savaitę išaugo ir meteorologai nepraneša lietaus, kreipėmės į savivaldybių vadovus prašydami užtikrinti maksimalią miškų apsaugą nuo gaisro ir, prireikus, apriboti žmonių lankymąsi juose. Šios priemonės tikrai būtinos ir galės būti atšauktos vos tik situacija pagerės“, – pranešime spaudai teigė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Kai kurių savivaldybių administracijų vadovai šiomis dienomis pasirašė įsakymus dėl fizinių asmenų ribojimo lankytis jų teritorijoje esančiuose miškuose. Pavyzdžiui, Alytaus miesto savivaldybės rekreacinėse teritorijose uždraustas bet koks atviros ugnies naudojimas.

Sausrų tik daugės

DELFI jau anksčiau rašė, kad mokslininkų duomenimis per pastaruosius dešimtmečius mūsų šalyje dėl klimato kaitos padaugėjo trumpalaikių sausrų. Perspėjama, kad ateityje tokių sausrų vystymuisi sąlygos bus dar palankesnės.

Kaip buvo teigęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Valiukas, meteorologiniu požiūriu per paskutinį penkiasdešimtmetį kritulių kiekis didėjo, tačiau trumpalaikių, po mėnesį trunkančių, vasaros sausrų skaičius taip pat išaugo.

„Panašios tendencijos numatomos ir ateityje. Nepaisant to, kad neprognozuojama kritulių skaičiaus mažėjimo, trumpalaikių vasaros sausrų skaičius turėtų išaugti. Tai susiję su klimato kaita, nes didelis kritulių kiekis iškrenta per trumpą laiką, pavyzdžiui, vieno lietaus metu gali iškristi viso mėnesio norma, o tuomet ateina periodas be kritulių. Todėl bendras kritulių kiekis neatitinka realios situacijos“, – teigė D. Valiukas.

Pasak klimatologo, pačios stipriausios sausros Lietuvoje buvo per paskutinius du dešimtmečius. Praeitame šimtmetyje stipriausios sausros buvo 1992 ir 1994 metais. O jau šiame amžiuje didžiausios sausros įvyko 2002 ir 2006 metais.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...