captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokytis jidiš į Vilnių atvyksta ir iš paties Izraelio

Jau 17-tus metus į Vilnių atvyksta žmonės iš viso pasaulio, kurių pagrindinis vizito Lietuvoje tikslas – išmokti anksčiau Vilniuje plačiai skambėjusią jidiš kalbą. Tarp šių žmonių – amerikiečiai, lenkai, vokiečiai, o kartais ir svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) ar Izraelio.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Jau 17-tus metus į Vilnių atvyksta žmonės iš viso pasaulio, kurių pagrindinis vizito Lietuvoje tikslas – išmokti anksčiau Vilniuje plačiai skambėjusią jidiš kalbą. Tarp šių žmonių – amerikiečiai, lenkai, vokiečiai, o kartais ir svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) ar Izraelio.

„Man visada buvo įdomu išmokti skaityti hebrajiškus rašmenis. Lengviausias kelias tai padaryti – pradėti mokytis jidiš kalbą. Jidiš kalba turi daug panašumų su vokiečių. Pradžioje tai padėjo, o dabar reikia kreipti dėmesį į žodžius ir jų tartį, nes negali tiesiog šnekėti vokiškai“, – LRT RADIJUI sako iš Vokietijos atvykęs studentas.

Vilniaus universitete veikiantis Jidiš institutas kasmet rengia intensyvius mėnesio kalbos kursus, kurie, pasak ten dėstančiųjų, pasižymi stipria akademine programa. Čia susirenka ne tik kadaise jidiš kalba kalbančius savo senelius ar prosenelius girdėję studentai, bet ir mokslininkai, kuriems ši kalba reikalinga, atliekant tyrimus ar verčiant grožinės literatūros kūrinius. Instituto darbuotojai pabrėžia, kad Lietuvoje dėstoma programa skiriasi nuo dėstomų kitur.

Jidiš kalbėjo 75 proc. žydų

Iš Lenkijos atvykusi dėstytoja Karolina Sczimaniak sako, kad iki Antrojo pasaulinio karo plačiai vartotos jidiš nereikėtų laikyti mirusia kalba. Ja iki šiandien kalba nedidelė dalis pasaulio gyventojų. „Šiandien jidiš kalba daugiausiai vartojama chasidų dalies religingų žydų aplinkoje. Tai maždaug milijonas jidiš kalbą vartojančių žmonių, tad negalima sakyti, kad jidiš kalba mirusi. Taip pat jidiš kalba ir dalis sekuliarių žydų, pavyzdžiui, čia, kursuose, dėsto jidiš kalbos poetas, tad jidiš aktyviai vartojama. Istoriškai ji – viena svarbiausių žydų kalbų“, – tvirtina K. Sczimaniak.

Pasak dėstytojos, šia kalba prieš Antrąjį pasaulinį karą ir holokaustą kalbėjo 75 proc. visų pasaulio žydų, todėl jidiš kalba šiandien yra vienas svarbiausių raktų, padedančių suprasti žydų kultūros paveldą: literatūrą, dailę, kiną, teatrą. K. Sczimaniak tikina, kad, norint suprasti aškenazių – Centrinės ir Rytų Europos žydų –istoriją, jidiš kalbą verta mokėti.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), PAR, Lenkija, Izraelis, Vokietija ir Japonija – tai keletas šalių, iš kurių į Vilnių mėnesiui atvyksta jidiš kalba susidomėję žmonės. Pasak Vilniaus Jidiš instituto direktoriaus pavaduotojos Rūtos Pušytės, į šiuos kursus visada atvyksta žmonės, kurių protėviai yra kilę iš Lietuvos ir kalbėjo jidiš kalba.

„Visuomet turėdavome ir turime Lietuvos emigrantų, emigrantų vaikų, kurių protėviai kilę iš Lietuvos, bet išvyko į Šiaurės Ameriką, Pietų Afriką ar kitas šalis. Jų anūkai, supratę, kad kai ką prarado, kažko šeimoje negavo (šeimoje ne visada perduodami, vertinami tam tikri dalykai ir tik vėliau suvokiama, kaip tai – brangu), atvykdavo ir atvyksta studijuoti jidiš kalbos mūsų kursuose“, – pasakoja R. Pušytė.

Ji priduria, kad pastaruoju matu pastebimas ir kitos, labai svarbios studentų grupės – akademikų – augimas. R. Pušytės tvirtinimu, tai – jauni žmonės, kurių studijose jidiš kalba yra labai svarbi. Pašnekovė pabrėžia, kad tai nėra vien tik kalbininkai ar istorikai. Atvykę žmonės studijuoja teatrą, kultūrą.

R. Pušytė: jidiš kalbos sugrįžimas į Vilnių – simboliškas

Iš pradžių jidiš kalbos kursai veikė Jungtinėje Karalystėje, Oksfordo universitete, bet prieš 17 metų buvo nuspręsta šią kalbos programą perkelti į Vilnių, kuris kadaise buvo svarbus jidiš kalbos ir kultūros centras. R. Pušytės teigimu, jidiš kalbos programa Vilniuje iš kitų pasaulyje veikiančių programų išsiskiria stipria akademine dalimi, o į Vilnių kviečiami dėstytojai iš įvairių pasaulio kraštų.

„Vilnius yra istorinė, simbolinė tėvynė, labai svarbus istorinis, mokslinis jidiš kalbos centras, kur buvo suformuota klasikinė jidiš kalba, todėl jos grįžimas, atgimimas Vilniuje yra ir svarbus, ir labai gražus. Tai nėra kultūrinė programa, kurioje galima pasinerti į jidiš kultūrą ir prisiliesti prie jos, ką siūlo kai kurios kitos programos. Mes stengiamės akcentuoti patį kalbos mokymąsi ir kalbos studijas. Tai – akademinė dalis. Ji – labai stipri ir labai mums svarbi. Žinoma, po pietų tos pačios programos rėmuose vyksta ir kultūrinė pažintis su jidiš“, – pasakoja V. Pušytė.

Kad vasaros kursai pasižymi stipria akademine programa, sutinka ir jų studentai. Liotoras iš Vokietijos apgailestauja, kad nekalba lietuviškai, nors moka nemažai kalbų. „Man visada buvo įdomu išmokti skaityti hebrajiškus rašmenis. Lengviausias kelias tai padaryti – pradėti mokytis jidiš kalbą. Jidiš kalba turi daug panašumų su vokiečių. Pradžioje tai padėjo, o dabar reikia kreipti dėmesį į žodžius ir jų tartį, nes negali tiesiog šnekėti vokiškai“, – sako vaikinas.

Iš Lenkijos atvykusi Veronika jidiš kalbą apibūdina kaip nuostabią ir džiaugiasi, kad vasaros kursai suteikia puikią galimybę ją suprasti. Istorikas Tomas tyrinėja tarpukario laikotarpį. Jis tikina, kad žydų istorija šiuo atžvilgiu yra labai svarbi, o kalbos nemokėjimas tampa trūkumu. Dėl studijų mokytis jidiš kalbos į Vilnių atvyko ir Jasonas iš JAV: „Mičigano universitete studijuoju slavų kalbas ir jų literatūrą, taip pat – ir jidiš. Studijos čia labai sudėtingos, bet tai – puiku, nes daug išmokau.“

Kas bus sunkiausia mokantis, priklauso nuo mokamų kalbų

Jidiš kalba susiformavo maždaug IX a. Vokietijoje, tad nenuostabu, kad ji priklauso germanų kalbų grupei, tačiau vėliau, kalbai išplitus į Centrinę ir Rytų Europą, joje atsirado daug slaviškų žodžių. Jidiš taip pat turi ir hebrajų bei aramėjų kalbų elementų. Jidiš kalba remiasi hebrajų kalbos abėcėle. Jidiš kalbos dėstytoja K. Sczimaniak sako, kad tai, jog jidiš sudaryta iš įvairių kalbų komponentų, yra priežastis, kodėl iš skirtingų šalių susirinkusiems studentams, mokantis kalbą, kyla visiškai skirtingų problemų ir sunkumų.

„Tai priklauso nuo studentų – iš kur jie atvyksta, kokia jų gimtoji kalba ir kokias kalbas jie jau moka. Daliai studentų hebrajų ir aramėjų kalbų komponentas gana sudėtingas, nes žodžiai nerašomi fonetiškai ir šios kalbos labai nutolusios nuo indoeuropiečių kalbų. Pavyzdžiui, kalbantiesiems hebrajiškai, jidiš rašybos komponentas yra vienas lengviausių, o žmonėms, mokantiems kalbą iš germanų kalbų grupės, gana sudėtinga suprasti. Kalbu ne tik apie žodžius, bet ir apie kalbos struktūrą“ – teigia K. Sczimaniak.

Anot jos, studentai, kurie kalba kuria nors slavų kalba – lenkų, ukrainiečių, rusų, – turi privalumą, nes iškart supranta žodžius, idiomas ar struktūrą. Pasakyti, kas studentams sunkiausia, mokantis šios kalbos, dėstytojos teigimu, būtų labai sudėtinga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...