captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per ateinančias dienas Neries vandens lygis gali pasiekti kritinį lygį

Neries vandens lygis šiuo metu atitinka hidrologinės sausros kriterijus. Taip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji hidrologė Janina Brastovickytė. Nors, pasak jos, antrosios pagal ilgį Lietuvos upės vandens lygis dar nepasiekė kritinės ribos, netrukus taip gali nutikti.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Neries vandens lygis šiuo metu atitinka hidrologinės sausros kriterijus. Taip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji hidrologė Janina Brastovickytė. Nors, pasak jos, antrosios pagal ilgį Lietuvos upės vandens lygis dar nepasiekė kritinės ribos, netrukus taip gali nutikti.

 „Per ateinančias dienas bus karšti orai ir galima tikėtis, kad tie keli ar keliolika centimetrų gali nukristi ir pasiekti kritinį lygį“, – interviu LRT RADIJUI sako hidrologė.

– Kokia situacija Lietuvos upėse ir ežeruose? Kaip labai nusekęs vanduo?

– Vanduo yra nusekęs gana daug. Jis vis dar senka – jau nuo liepos mėnesio. Ne tik smulkesni upeliai kenčia dėl sausrų. Be abejo, ir didžiosios mūsų upės atidengia savo krantus. Šiuo metu tokiose upėse, kaip Nemune, Neryje, Nevėžyje, Šušvėje, Šešupėje ir kitose vandens lygis jau yra nukritęs žemiau žemiausio vidutinio daugiamečio vandens lygio. Tokios sąlygos atitinka hidrologinės sausros požymius.

– O kaip situacija ežeruose?

– Ežerai kol kas dar laikosi. Vandens lygis yra nukritęs, bet dar nėra pasiektas kritinis vandens lygis.

– Jūs minėjote, kad net didžiausiose mūsų upėse kritęs vandens lygis. Ar toks lygis dar neatitinka hidrologinės sausros kriterijų?

– Neryje vandens lygis jau yra nukritęs pakankamai ir atitinka hidrologinės sausros kriterijus, tačiau vandens lygis dar nėra nukritęs iki kritinės ribos. Bet per ateinančias dienas bus karšti orai ir galima tikėtis, kad tie keli ar keliolika centimetrų gali nukristi ir pasiekti kritinį lygį.

– O kaip karštis veikia gruntinius vandenis?

– Be abejo, jų taip pat mažėja, nes gruntiniai vandenys šiuo metu maitina vandens telkinius, ypač – upes. Jo yra mažai. Visas vanduo yra gaunamas iš gruntinių vandenų upėse. Tuomet ir upės neapsivalo, ir stringa visi ekologiniai procesai, sumažėja upės vandens tėkmės greitis, į vandenį patenka mažiau deguonies. Žinoma, didėja ir eutrofikacija, t. y. upės vandens apžėlimas.

– Ar, Jūsų manymu, šių metų rugpjūčio situaciją vandens telkiniuose galima laikyti išskirtine ir nelabai būdinga Lietuvai?

– Yra buvę ir prastesnių atvejų, tačiau šie metai iš tikrųjų yra gana sausi. Ir gana vėsi, šiek tiek drėgna liepa vis dėlto nepadėjo upėms išlaikyti savo vandens lygio, t. y. vandens lygis vis tiek krito. O štai prasidėjęs karštas rugpjūtis dar labiau nusekino visas mūsų upes.

– O kiek vanduo įšilęs? Kokia jo temperatūra telkiniuose, kuriuos stebite?

– Ežeruose, Kuršių mariose vandens temperatūra – maždaug 24 laipsniai, upėse – 19–24 laipsniai, jūroje – 18–20 laipsnių.

– Tai šiltesnis vanduo jau vargu ar bebus?

– Artimiausiu metu oro temperatūra nelabai turėtų kilti. Bus gana šilta, bet jau nebus taip karšta, kaip buvo, todėl nemanau, kad vandens temperatūra dar kils.

– Kaip, Jūsų stebėjimais, toks šiltas ir nusekęs vanduo veikia vandens augmeniją bei gyvūniją?

– Stebėjimų neatliekame. Daugiau tai žinoma iš patirties, netgi iš žvejų. Vandens augmenija dar labiau sumažina deguonies kiekį vandenyje, o kadangi vandens lygis yra žemas, oras šiltas, deguonies ir taip mažai, dar daugėjo augmenijos, kuri dar labiau mažina deguonies kiekį, be abejo, po kiek laiko pradeda dusti ir žuvys, ir kiti smulkesni organizmai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...