captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjerui ir ministrui burkų klausimas neatrodo aktualus

Aktualesnis klausimas už musulmoniškų burkų dėvėjimą viešai yra pabėgėlių integracija, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Aktualesnis klausimas už musulmoniškų burkų dėvėjimą viešai yra pabėgėlių integracija, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Taip jis komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko siūlymą uždrausti burkas dėvėti viešai, Lietuvai rengiantis nuo kitų metų priimti kelis šimtus pabėgėlių iš Artimųjų Rytų

„Šiuo metu aktualiausias klausimas yra, kaip apgyvendinti pabėgėlius Lietuvoje, kaip padėti jiems įsikurti. Jei laikui bėgant kils kitokių klausimų, jie bus sprendžiami“, – ministro pirmininko komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

A. Butkevičiaus teigimu, Vyriausybės sprendimai priimami „atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus žmogaus teisių ir bei religinės laisvės srityje“.

Tuo metu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, kad kol kas anksti kalbėti apie galimą musulmoniškų burkų draudimą, į Lietuvą atvykus šimtams pabėgėlių.

Ministras teigė, kad situacija priklausys nuo atvykėlių noro integruotis Lietuvoje: „Ko gero, dar kiek per anksti kalbėti apie galimus draudimus ir panašius dalykus, jei tai siejame su prieglobsčio prašytojais, kuriuos priims Lietuva. Šiandien dar nežinome, kokio tikėjimo žmonės atvyks ir kitų niuansų. Bet kokiu atveju pritarčiau A. Paulauskui dėl viešojo ir nacionalinio saugumo: mums tai tikrai svarbu, tai prioritetas. Tikiuosi, kad prireikus mums pavyks rasti balansą tarp saugumo ir žmogaus teisių.“

„Taip pat tikiuosi, kad žmonės, kuriuos mes priimsime, patys norės kuo greičiau ir paprasčiau integruotis į mūsų bendruomenę, priims mums įprastas elgesio bei kitas normas, taisykles, gyvenimo būdą. Jei jie vadovausis tokiu požiūriu, įstatymiškai nereikės reguliuoti nei aprangos detalių, nei kitų dalykų“, – sakė S. Skvernelis.

Ministro komentarą BNS perdavė atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas teigia, kad burkų dėvėjimas gali kelti grėsmę viešajam saugumui, nes kūną ir veidą dengiantys drabužiai apsunkina galimybes identifikuoti asmenį.

Žmogaus teisių aktyvistai savo ruožtu tokią iniciatyvą vadina nepagrįstu visuomenės gąsdinimu, kuris tik trukdytų pabėgėlių integraciją.

Lietuva per dvejus metus žada priimti 325 migrantus iš įvairių šalių, dauguma iš jų turbūt bus sirai. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje.

Pasidalyti pabėgėlių našta Europos Sąjungos lyderiai sutarė po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno per 2700 musulmonų sunitų.

Dėvėti veidą dengiančias skraistes pirmoji Europoje 2011 metais uždraudė Prancūzija, vėliau ja pasekė dar kelios šalys. Šie sprendimai sukėlė daug diskusijų dėl religijos laisvės.

A. Paulauskas anksčiau ketvirtadienį BNS patvirtino, kad siūlys uždrausti musulmoniškas burkas nešioti viešai, jeigu to nepadarys Vyriausybė. Parlamentaro teigimu, šių tradicinių drabužių nešiojimas viešai gali kelti grėsmę viešajam saugumui, nes burkos yra uždari drabužiai, jas dėvintys asmenys tampa neatpažįstami.

Seimo narys taip pat ragina diskutuoti, ar musulmonai Lietuvoje religines apeigas galėtų atlikti visur, ar tik konkrečiose nurodytose vietose.

Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja iniciatyvą, sakydami, kad ji tik skatintų neigiamą visuomenės nusistatymą ir kliudytų integracijai. Kad šiuo metu nepritartų „darbiečio“ A. Paulausko siūlymui, BNS patvirtino likusių parlamentinių partijų lyderiai bei socialdemokratas teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Lietuva per dvejus metus žada priimti 325 migrantus iš įvairių šalių, dauguma iš jų turbūt bus sirai. Pirmieji pabėgėliai į Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje.

Pasidalyti pabėgėlių našta Europos Sąjungos lyderiai sutarė po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.

2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno per 2700 musulmonų sunitų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...