captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip buvo išgelbėta višta Olivija, kuri elgiasi kaip šuo

Gyvūnai, kuriuos žmogus dažniausiai pažįsta kaip savo pietus ar vakarienę, yra tokie pat įdomūs, žaismingi, draugiški, mylintys ir prieraišūs, kaip žmonių draugais vadinami šunys ir katės, sako Viktorija Naujokaitė. Merginos namuose gyvena višta Olivija, kuri pašoka „tarnaudama“ dėl gardaus kąsnelio, mėgsta laiką leisti namie ir dievina obuolius.
Višta Olivija. „Trys paršeliai“ archyvo nuotr.
Višta Olivija. „Trys paršeliai“ archyvo nuotr.

Gyvūnai, kuriuos žmogus dažniausiai pažįsta kaip savo pietus ar vakarienę, yra tokie pat įdomūs, žaismingi, draugiški, mylintys ir prieraišūs, kaip žmonių draugais vadinami šunys ir katės, sako Viktorija Naujokaitė. Merginos namuose gyvena višta Olivija, kuri pašoka „tarnaudama“ dėl gardaus kąsnelio, mėgsta laiką leisti namie ir dievina obuolius.

Olivija – viena iš poros šimtų tūkstančių vištų, gyvenusių viename Lietuvos paukštyne. Kai Olivija jau buvo išsidėjusi višta – vienerių arba pusantrų metų kiaušinių dėjimo stažą turinčios vištos yra skerdžiamos – jos gyvybei iškilo grėsmė. 

„Paukštyne Olivija buvo tik kiaušinių dėjimo mašina, ji grūdosi plieniniame narve su dar keliomis vištomis. Niekada nematė saulės šviesos, kojomis nelietė žemės ir žolės, negalėjo mėgautis saulės ir smėlio voniomis. Tačiau Olivijai labai pasisekė, nes ją ir dar kitą jos likimo draugę Mimi išgelbėjo gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“, – savo „Facebook“ puslapyje „Trys paršeliai“ rašo V. Naujokaitė.

Žmogaus draugas – nebūtinai tik šuo

Višta Olivija „tarnauja“ dėl gardaus kąsnelio. „Trys paršeliai“ archyvo nuotr.

V. Naujokaitės projektas „Trys paršeliai“ skirtas parodyti žmonėms, kad gyvūnai, kuriuos žmogus dažniausiai pažįsta kaip savo pietus ar vakarienę, yra tokie pat žaismingi, draugiški, mylintys ir prieraišūs kaip žmonių draugais vadinami šunys ir katės.

„Tikriausiai ne daug kas pagalvoja, kad ožiukai mielai bėga drauge šalia dviračio, karvė, išgirdusi gailų ožiuko mekenimą, puola jį ginti, višta, pamačiusi konkretų žmogų, atbėga iš bet kurio kiemo galo ir pašoka, norėdama gauti skanėstą, o gaidys yra toks poniškas, jog takeliu vaikšto mieliau nei pieva“, – kalba mergina.

Tuo Olivija ir yra ypatinga. Pašaukus ji visada atbėga, vaikšto po sodybą kartu su šeimininkais, kaip šunys ir ožiukai. Pašoka „tarnaudama“ dėl gardaus kąsnelio, mėgsta laiką leisti namie ir dievina obuolius.

Olivija gyvena sodyboje kartu su savo draugais – ožiukais, šunimis, kitomis vištomis ir žmonėmis. Gyvūnais rūpinasi Viktorija ir jos draugas Edvardas.

Tiki, kad visi gyvūnai gali būti žmogaus draugai, o ne pietūs

V. Naujokaitė pažymi, kad idėja apie ne taip seniai atsiradusius „Tris paršelius“ jos galvoje ruseno jau seniai.

„Myliu gyvūnus, seniai esu veganė. Matydama kitų šalių pavyzdžius, norėjau išsikraustyti į sodybą, kurioje su manimi taikiai gyventų gyvūnai, o į juos žiūrint nekiltų mintis „tu toks mielas ir gražus, bet, deja, tave paskers“.

Žmonėms, mylintiems ne tik šunis ir kates, manau, kiekvieną kartą, kai pamato besiganančius gyvūnus, šmėsteli būtent tokios mintys. Tad įgyvendinu savo svajonę – gyvenu sodyboje, kurioje vyrauja taika tarp žmonių ir gyvūnų“, – džiaugiasi pašnekovė.

Mergina sako norinti, kad kuo didesnė Lietuvos dalis suprastų, kokie nuostabūs yra gyvūnai, kurie dėl žmonių noro valgyti mėsą, kiaušinius ir pieną yra įkalinami tamsiose fermose. „Savo trumpus ir varganus gyvenimus jie gyvena nesuvokiamomis sąlygomis, pačioje jaunystėje yra paskerdžiami. Nors jie taip pat jaučia, taip pat myli gyvenimą, vieni kitus ir yra tokie pat žavūs, kaip mūsų mylimi šunys ir katės“, – sako V. Naujokaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...