captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvusios prokurorės N. Bareikienės byla baigta, pažinčių teisėsaugoje ieškoję vilniečiai nubausti

Generalinė prokuratūra baigė tirti korupcija įtariamos buvusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Nijolės Bareikienės baudžiamąją bylą. Šiuo metu rašomas kaltinamasis aktas, planuojama, kad be buvusios prokurorės teismui bus perduoti dar keturi kaltinamieji, BNS sakė bylos tyrimą kontroliuojantis prokuroras Justas Laucius.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Generalinė prokuratūra baigė tirti korupcija įtariamos buvusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Nijolės Bareikienės baudžiamąją bylą. Šiuo metu rašomas kaltinamasis aktas, planuojama, kad be buvusios prokurorės teismui bus perduoti dar keturi kaltinamieji, BNS sakė bylos tyrimą kontroliuojantis prokuroras Justas Laucius.

2014 metais sulaikius tuometinę prokurorę, buvo išaiškinta grupė asmenų, kurie pasinaudodami pažintimis su esamais ir buvusiais teisėsaugos pareigūnais ar tariama įtaka, patys bandė išvengti teismo bausmių ar siekė, kad to išvengtų jo artimieji. Per tyrimą paaiškėjo, kad vyko susitikimai su policijos tyrėjais, prokurorais, tačiau šie dominančios informacijos neatskleidė ir bylos tyrimo norima linkme nekreipė.

2014–2015 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino ir baudžiamaisiais įsakymais nubaudė šešis asmenis, kurių veiksmai buvo susiję su N.Bareikienės bei buvusio Valstybės kontrolės auditoriaus Rišardo Zelenovo galbūt neteisėtais veiksmais.

2014 metų spalio 8 dieną baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas verslininkas Igoris Šifrinas. Jis nubaustas už tai, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį. Teismas jam skyrė 11295 eurų baudą.

Bylos baudžiamaisiais įsakymais gali būti baigiamos, kai įtariamieji pripažįsta savo kaltę.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai nustatė, kad  2013 metų liepą-lapkritį I. Šifrinas su R. Zelenovu susitikdavo Vilniaus kavinėse ir bendravo telefonu. Susitikimai vykdavo ir Valstybės kontrolės pastate esančioje kavinėje.

I. Šifrinas kaltas prisipažino ir pasakojo, kad su R. Zelenovu susipažino 2012 metais, kai šis ketino pirkti jo atstovaujamos bendrovės „Piliuona“ pastatytą butą Vilniuje. Bendraujant R. Zelenovas jam minėjo, kad dirba Valstybės kontrolėje, kad yra ilgai dirbęs teisėsaugoje, todėl visose Lietuvos teisėsaugos institucijose, Vilniaus prokuratūroje turi pažįstamų, kurie jam susitarus, už pinigus gali nutraukti bet kokią baudžiamąją bylą

2013 metais I. Šifrinas kreipėsi į R. Zelenovą, kad šis tarpininkautų, jog prokuratūroje už pinigus būtų nutraukta baudžiamoji byla dėl bendrovės „Statra“ darbuotojų galimo sukčiavimo atliekant statybos darbus Burbiškių gatvėje.

Ši baudžiamoji byla buvo susieta su civiline byla, kurioje dėl tų pačių aplinkybių vyko civilinis ginčas tarp subrangovo „Statra“ ir bendrovių „Mechanizmų nuomos centras“ bei „Fucus“. Iškėlus baudžiamąją bylą dėl „Statra“ darbuotojų veiksmų, civilinė byla teisme buvo sustabdyta.

Pats jis, kaip statybinių darbų Burbiškių rajone užsakovo – bendrovės „Piliuona“, kuris samdė subrangovą „Statra“ statybiniams darbams atlikti, atstovas turėjo interesą, kad ši civilinė byla būtų išnagrinėta.

Bylos duomenimis, R.Zelenovas verslininkui pasakęs, kad bylos nutraukimas kainuos 3000 eurų. Jis nurodė, kad pinigus turi perduoti jam, perduotus pinigus „prokurorams nuneš“. Verslininkas sutiko, tačiau auditoriui ėmus prašyti avansu 3000 eurų, pasakė, kad pinigus sumokės tik tada, kai ši byla bus nutraukta. R.Zelenovas su tuo sutiko. Nors ir žadėjo, tačiau baudžiamoji nebuvo nutraukta.

Vykdydamas I.Šifrino pavedimą, jis nuvyko į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, kuriame anksčiau yra dirbęs tardytoju, todėl turėjo pažįstamų, ir susitiko su šios bylos tyrėju. Šis pasakė, kad nuo jo niekas nepriklauso, nes jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nurodymus, nuo kurios viskas ir priklauso.

Tada jis kreipėsi į savo pažįstamą Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorą ir klausė, ar jis pažįsta tą prokurorę. Prokuroras pasakė, kad ją pažįsta tik iš matymo, todėl dėl pagalbos jis nesiruošia su ja kalbėtis. Tada R.Zelenovas nuėjo pas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorę N.Bareikienę ir papasakojo apie bylos aplinkybes. N.Bareikienė pažadėjo pakalbėti su su kolege. Kito susitikimo metu nurodė, kad kalbėjo su šia prokurore, kuri pasakė, kad reikalingas „Statros“ oficialus prašymas dėl tos bylos nutraukimo.

I.Šifrinas R.Zelenovui pranešė, kad byloje pasikeitė tyrėjas. Naująją tyrėją R.Zelenovas pažinojo, todėl nuvykęs į Vilniaus miesto 2-ajį policijos komisariatą, jis bandė paklausti dėl bylos eigos, bet policijos tyrėja atsisakė pasakoti.

Tų metų gruodžio 2 dieną baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas ir bendrovės „Agro Navis Group“ bei viešosios įstaigos „Centrum Educatus“ direktorius Sergejus Monašovas, kuris už 6000 eurų kyšį bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės. S.Monašovas už savo veiksmus gavo 12537 eurų baudą. Kadangi vyras buvo sulaikytas dvi paras, paskirta bauda buvo keliais šimtais sumažinta.

2012 metais verslininkas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo ir dokumento klastojimo. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas dėl suklastoto Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus parašo garantijoje, kuria Lietuvos edukologijos universitetas garantavo 426 000 litų (123 378 eurų) kredito suteikimą viešajai įstaigai „Agro navis“ ir dėl to „Agro navis“ apgaule Grigiškių kredito unija suteikė 426 000 litų paskolą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius, kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras.

2013 metų rudenį S.Monašovas kreipėsi į pažįstamą Albertą Ivanauską prašydamas, kad už pinigus būtų nutraukta jo baudžiamoji byla. Taip pat prašė, kad būtų gražinti šioje byloje paimti kompiuteriai, 30 000 eurų čekis, PIN kodų generatorius, išmanusis „Iphone“ mobiliojo ryšio telefonas bei dokumentai, kurie nebuvo susiję su byla.

Prieš tai A.Ivanauskas jam buvo sakęs, kad anksčiau buvo tardytojas, dirbęs muitinėje, todėl visose teisėsaugos institucijose „nuo universiteto“ laikų turi draugų, į kuriuos gali kreiptis su prašymu „sutvarkyti“ bet kokią bylą.

Išgirdęs jo prašymą, A.Ivanauskas jam pasakė, kad paklaus savo pažįstamo „kokia bylos situacija“ ir jeigu byla nėra sudėtinga, ne dėl didelio pažeidimo, ji gali būti nutraukta. Pasak verslininko, A.Ivanauskas taip pat pasakė, kad už „reikalų sutvarkymą“ nutraukiant bylą jo žmogui, turinčiam „ryšių prokuratūroje“ reikės sumokėti pinigus.

Pirmojo susitikimo metu A.Ivanauskas konkrečios sumos jam nenurodė, sakė, kad dėl sumos pasitars su savo pažįstamu. Su A.Ivanausko žmogumi, „kuris tvarko reikalus“, jis kartu su Albertu Ivanausku susitiko 2013 metų spalį prekybos centre „Panorama“.

Šį žmogų A.Ivanauskas jam pristatė kaip „Ryčką“. Jau vėliau paleistas iš sulaikymo iš straipsnių ir fotografijų žiniasklaidoje sužinojo, kad „Ryčka“ – tai Rišardas Zelenovas.

Bylos tyrėjams S.Monašovas pasakojo, kad iki sutarto laiko – iki 2013-ųjų lapkričio 6000 eurų jis nesurinko. Tada A.Ivanauskas pradėjo iš jo reikalauti šių pinigų, skambino jam, rašė elektroninius laiškus, spausdamas, kad pinigus reikia perduoti, nes „žmogus“ laukia, „laikas eina“ ir jiems neaišku, „ar daryti, ar nedaryti to, ko jis buvo prašęs“.

Todėl prekybos centro „Panorama“ parduotuvėje pardavėjai, kurios net nepažinojo, jis paliko A.Ivanauskui voką su laišku ir 500 eurų. S.Monašovas telefonu A.Ivanauskui nurodė, kad šį laišką iš ten pasiimtų. Laiške nurodė, kad A.Ivanauskas 400 eurų atiduotų R. Zelenovui „už darbą“, o 100 eurų pasiliktų sau.

Pasak verslininko, perdavus šiuos pinigus, A.Ivanauskas telefonu ir elektroniniais laiškais jį skubino kuo skubiau surasti ir perduoti 6000 eurų, nes „žmogus laukia“. Todėl jis 2013 metų gruodžio pradžioje susitikimo metu A.Ivanauskui pasakė, kad 6000 eurų niekaip negali surinkti ir kaip kompensaciją už tai, kad „žmogus laukia“, pasiūlė 100 eurų. Daugiau pinigų, nors A.Ivanauskas telefonu ir rašydamas jam elektroninius laiškus jų reikalavo, A.Ivanauskui ir R.Zelenovui neperdavė, nes neturėjo.

Tyrėjai nustatė, kad 2013 metų spalio mėnesį  R.Zelenovas kreipėsi į prokurorę N.Bareikienę. Susitikimai vyko jos darbiniame kabinete, prie Vilniaus apygardos teismo bei prie Generalinės prokuratūros esančioje autobusų stotelėje. R.Zelenovas pasakė, kad kreipėsi dar vienas „klientas“, kuriam reikia pagalbos, nurodė, kad šis įtariamas sukčiavimu, o jo bylą kontroliuoja jos kolega.

Prokurorė N.Bareikienė jam pasakė, kad S.Monašovo bylą kontroliuojantį Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą pažįsta, „gali su juo kalbėtis“ ir gali susitarti, jog jis grąžintų per kratas paimtus daiktus. Pateikdamas šiuos prašymus dėl S.Monašovo, N.Bareikienei jis sakė, kad už tokių sprendimų priėmimą S.Monašovas žada sumokėti pinigus. Tada N.Bareikienė jam pasakė, kad eis kalbėtis su kolega.

Specialiosios tarnybos 2013 metų gruodį užfiksavo Vilniaus apygardos prokuratūroje esančiame tarnybiniame N.Bareikienės kabinete vykusį R.Zelenovo ir prokurorės pokalbį, kuriuose jie tariasi, kad „reikia kažkaip pagąsdinti mūsų veikėją, nes pradėjo sukti užpakalį “. Tariamasi, kad S.Monašovą būtų galima pagąsdinti prokurorui iškvietus jį į apklausą. N.Bareikienė sako, kad „įmanoma, aišku įmanoma“.

Tuo metu 2014 metų vasarį tyrėjų apklausiama N.Bareikienė sakė, kad R. Zelenovas jai pasakojo, kad S.Monašovas jam nemoka, prašė, kad nueitų pas prokurorą ir jam perduotų, kad to žmogaus labui nieko nedarytų, o darytų viską, kad jo byla nebūtų nutraukta. Pas prokurorą jį teigė nėjusi ir nieko jo neprašiusi.

S.Monašovo bylą kontroliavęs prokuroras tyrėjams nurodė, kad jokie asmenys su prašymais nutraukti ikiteisminį tyrimą į jį nesikreipė, apie šį ikiteisminį tyrimą neklausinėjo, jo procesiniams sprendimams šioje byloje nedarė įtakos.

Pinigine bauda už prekybą poveikiu baudžiamuoju įsakymu 2014 metų gruodžio 11 dieną buvo pripažintas ir įmonės direktorius Rimvydas Ragelskis. Jam skirta 5647 eurų bauda.

2013 metų vasarą Vilniaus apygardos teismui prokuratūra perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas 800 000 litų (231 696 eurų) svetimo turto pasisavinimu, už tai jam grėsė iki 8 metų laisvės atėmimo.

Šią bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėja Regina Pocienė. R.Ragelskis pareigūnams pasakojo bijojęs, jog šioje byloje bus nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme, todėl ieškojo galimybės, kaip tokios bausmės išvengti arba tą bylą nutraukti.

2013 metų vasaros pabaigoje su prašymu padėti išspręsti šią problemą jis kreipėsi į pažįstamą A.Ivanauską. Pastarasis buvo sakęs, kad anksčiau dirbo muitinėje, taip pat tardytoju, baigęs teisės mokslus ir turi daug pažinčių teisėsaugos institucijose, todėl pasinaudodamas pažintimis tarp teisėsaugos pareigūnų gali padaryti taip, kad reikiama baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Jis minėjo, kad suras žmogų, „galintį prieiti“ prie jo bylą nagrinėjančios teisėjos R.Pocienės ir šis „jo žmogus“ už jam perduotą pinigų sumą padarys taip, kad jo byla būtų nutraukta. A. Ivanauskas 2013 metų rugsėjo viduryje jį supažindino su R. Zelenovu. A.Ivanauskas jam pasakė, kad R.Zelenovas dirba Valstybės kontrolėje, todėl turi daug pažinčių, kuriomis pasinaudodamas, gali padėti nutraukti jo bylą.

R.Zelenovas ir A.Ivanauskas minėjo, kad jiems reikės pinigų „pietums, kavai“, kai vyks susitikimai su „kitais žmonėmis dėl jo bylos“. Susitikimų su „reikiamais žmonėmis“ patirtoms R.Zelenovo išlaidoms padengti R.Ragelskis A.Ivanauskui perdavė 1200 litų (347 eurus). Antrojo susitikimo metu R. Zelenovas jam pasakė, kad „problemą su jo byla“ gali išspręsti ir tai jam „kainuos“ 30 000 litų (8 688) eurų.

Taip pat R.Zelenovas paaiškino, kad už šiuo pinigus bus sutarta, kad iš pradžių jo bylą Vilniaus apygardos teisėja R.Pocienė per mėnesį po pinigų sumokėjimo grąžintų į Vilniaus apygardos prokuratūrą tolimesniam tyrimui. Kai byla bus grąžinta tyrimui į prokuratūrą, jam tarpininkaujant ir veikiant „per savo žmones Vilniaus apygardos prokuratūroje“ ši byla prokuratūroje bus nutraukta.

Pirmą dalį pinigų – 7 000 litų (2 tūkst. eurų) – R.Ragelskis perdavė 2013 metų lapkričio viduryje, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Tauro kalno. Kai R.Zelenovas paklausė, kada bus likusieji 8 000 litų (2 316 eurų) iš pirmosios dalies pinigų, nes kol jam nepaduos likusių 8 000 litų, tol nebus vykdomi jokie veiksmai tariantis su Vilniaus apygardos teismo teisėja dėl bylos grąžinimo prokuratūrai.

Verslininkas pasakė, kad likusius 8 000 litų surinks kiek galima greičiau. Antrą dalį pinigų jam perdavė 2013 lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje, Vilniuje, prie Ozo gatvėje esančio „Impuls“ sporto klubo.

Tuo metu Vilniaus apygardos teisme vyko R.Ragelskio bylos posėdžiai. Iš bylą nagrinėjusios teisėjos R.Pocienės griežto elgesio su kaltinamuoju pastarasis suprato, kad visiškai nepanašu, kad su teisėja kas nors yra suderinta ar jai paduoti pinigai, kad ji grąžintų jo bylą į prokuratūrą.

R.Zelenovas pradėjo vengti susitikimų su R.Ragelskiu, todėl šis skambindavo A.Ivanauskui ir klausdavo, kas padaryta jo byloje. Nors A.Ivanauskas garantuodavo, kad viskas byloje vyksta taip, kaip turi būti, su teisėja sutarta ir byla tuoj bus grąžinta į prokuratūrą, tačiau teismo posėdžiai tik padažnėjo. Tuo pat metu tiek R.Zelenovas ir A.Ivanauskas vis reikalavo, kad jis perduotų antrąją dalį pinigų – 15 000 litų (4 344 eurų), sakydami, jog trūksta pinigų, kad teisėja R.Pocienė grąžintų bylą Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Įtaręs, kad jį apgaudinėja, ir niekas nesiruošia bylos grąžinti iš teismo į prokuratūrą, antros pinigų dalies – 15 000 litų, R.Ragelskis neperdavė.

Liudytoja apklausta teisėja R.Pocienė sakė, kad nei su N.Bareikiene, nei su kitais asmenimis ji net nėra kalbėjusi apie R. Ragelskio bylą, nepažįsta nei R. Zelenovo, nei A.Ivanausko.

N.Bareikienė tyrėjams pasakojo, kad R. Zelenovas jai buvo rodę lapelį, kuriame buvo užrašyta R. Rageskio pavardė ir ikiteisminio tyrimo bylos numeris. R. Zelenovas jai pasakė, kad R. Ragelskis yra jo geras draugas ir prokuroras „be reikalo“ išsiuntė jo bylą į teismą. Pagal bylos numerį nustatė, kad tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos byla, o pažįstamų prokurorų, kurie kontroliavo FNTT bylas, neturėjo, todėl R. Zelenovui pasakė, kad jam niekuo padėti negalės.

Tada R. Zelenovas paprašė N.Bareikienės, kad kreiptųsi į teisėją R.Pocienę, kad ši grąžintų R. Ragelskio bylą tyrimui papildyti, o jis pats suras būdą, kaip organizuoti šios bylos nutraukimą. R. Zelenovas kokius 4–5 kartus klausinėjo N.Bareikienės dėl R. Ragelskio bylos, o ji šiam pasakydavo, kad nieko negali padaryti, nes R.Pocienė labai griežta teisėja ir su ja net nekalba.

Ketvirtasis baudžiamasis įsakymas 2014 metų gruodžio 19 dieną buvo priimtas vilniečio, įmonėje teisininku dirbančio Andrejaus Avdonino atžvilgiu. Vyriškis nubaustas 5233 eurų bauda. Jis vilniečiui Jankeliui Špicui pažadėjo bei susitarė priimti savo ir kitų asmenų naudai 30 000 litų kyšį, už tai, kad, pasinaudodamas savo pažintimis esą paveiks civilinę bylą dėl savavališkos statybos Valakampiuose bylą nagrinėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Renatą Kasimovienę.

Šioje byloje taip pat minima R. Zelenovo ir prokurorės N.Bareikienės pavardė, esą prokurorė R. Zelenovui nurodė, kad pažįsta Vilniaus apylinkės teismo teisėją R. Kasimovienę ir dėl savo pažinties ji gali su šia „pasikalbėti“ dėl šios civilinės bylos ir šios paprašyti, kad ši priimtų reikiamą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad A. Avdoninas vilniečiui Olegui Teriošinui tiesiogiai pažadėjo ir susitarė duoti po pageidaujamo teismo sprendimo 7000 eurų.

Tačiau liudytoja apklausta teisėja R. Kasimovienė pasakė, kad prokurorės N. Bareikienės, R. Zelenovo, A. Avdonino nepažįsta, su tokiais asmenimis nėra net bendravusi nėra. Su prašymais šioje civilinėje byloje priimti J.Špicui palankų sprendimą jokie asmenys į ją nesikreipė, nei tiesiogiai, nei užuominomis jokio materialinio atlyginimo jai nesiūlė, sprendimą priėmė pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi įstatymu.

Buvęs pareigūnas, dabar Vidaus reikalų sistemos pensininkas O. Teršiošinas teismo taip pat buvo nubaustas – jam skirta 11147 eurų bauda.

Šiemet sausio 22 dieną 3690 eurų bauda buvo nubausta vilnietė Jūratė Rozenkovič. Moteris R. Zelenovui ir dar vienam asmeniui pažadėjo duoti 7000 eurų kyšį, kad jie paveiktų jos sūnaus bylą kontroliuojančius prokurorus, kad šie, sulaikius sūnų, nesikreiptų į teismą dėl suėmimo termino nustatymo bei ikiteisminį tyrimą nutrauktų. Moters sūnus buvo įtariamas pasipriešinimu policijai ir telefono vagyste.

2013 metais Valstybės kontrolės pastate esančioje kavinėje ji R. Zelenovui perdavė 14 000 litų (per 4 tūkst. eurų) grynaisiais. J. Rozenkovič su R. Zelenovu taip pat sutarė, kad kitą pinigų sumą – 6000 litų (1 737 eurų), šiam perduos vėliau, jau po to, kai jos sūnaus byla bus nutraukta. Tačiau netrukus, kai ji R. Zelenovui perdavė 14 000 litų, 2013 metų liepos mėnesio pabaigoje jos sūnus buvo surastas ir suimtas. Vėliau suėmimo terminas jam buvo pratęstas dar dviem mėnesiams ir moteris suprato, kad R. Zelenovas ją apgaudinėja.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...