captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tiesioginiai seniūnų rinkimai – kova dėl valdžios ar rūpestis žmonėmis?

Kaip pasikeistų žmonių gyvenimas, jei Lietuvoje būtų įteisinti tiesioginiai seniūnų rinkimai? Jų siekia Darbo partija, tačiau pirmasis bandymas vyriausybėje inicijuoti jų įteisinimą buvo nesėkmingas. LRT.lt  pabandė pasiaiškinti, ką duotų tokia valdžios naujovė ir ar jai jau pasirengta.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kaip pasikeistų žmonių gyvenimas, jei Lietuvoje būtų įteisinti tiesioginiai seniūnų rinkimai? Jų siekia Darbo partija, tačiau pirmasis bandymas vyriausybėje inicijuoti jų įteisinimą buvo nesėkmingas. LRT.lt  pabandė pasiaiškinti, ką duotų tokia valdžios naujovė ir ar jai jau pasirengta.

Dauguma ministrų pritarė Vidaus reikalų ministerijos išvadoms, jog  šiuo metu tiesioginiai seniūnų rinkimai šalyje netikslingi, nes ir šiuo metu seniūnai turi pakankamai galių įgyvendinti tai, kas jiems patikėta. Po šios nesėkmės ministrų kabinete Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis pareiškė, kad tokį sprendimą lėmė „baimė daugiau valdžios suteikti žmonėms arba tiesiog amžinas nenoras ką nors keisti.“

Dar nežinia, kaip rinkimus organizuoti

Ilgametis Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas portalui LRT.lt teigė, jog šiuo metu nėra aiškaus atsakymo, kaip reikėtų tiesioginius seniūnų rinkimus organizuoti: „Jei tie rinkimai būtų rengiami su Seimo rinkimais arba su savivaldybių, tuomet galbūt galima būtų šiek tiek sutaupyti, o jei būtų nuspręsta juos rengti atskirai, tai, žinoma, lėšų prireiktų, kaip ir visiems rinkimams, nemažai. Be to, Seimas turėtų pakoreguoti ne vieną šiuo metu galiojantį įstatymą“.

Paklaustas, ar Lietuvoje šiuo metu pasirengta dar vienai savivaldos pertvarkai ir ką duotų tiesioginiai seniūnų rinkimai, Z. Vaigauskas teigė manąs, jog dar yra daug neatsakytų klausimų: „Problema yra ta, kad iki šiol nėra apibrėžta, kas yra seniūnijos ir seniūnai. Ar tai – tik teritorinis vienetas su atskira savivaldos teise? Kas seniūnijoms priklauso? Ar seniūnijas valdytų tik seniūnas, kaip vienasmenis pareigūnas, ar ir seniūnijos taryba? Bent aš aiškių atsakymų į šiuos klausimus dar nesu girdėjęs“.

Šiuo metu seniūnijos yra savivaldybių padaliniai. Seniūnus, kaip valstybės pareigūnus, konkurso tvarka paskiria savivaldybių administracija.

Šiuo metu seniūnai turi pakankamai galių

Seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Semaška LRT.lt teigė, jog ir šiuo metu seniūnai turi pakankamai galių savo valdose tvarkytis taip, kad žmonių lūkesčiai būtų patenkinamai ir būtų sprendžiamos jų problemos: „Ir pagal dabartinius įstatymus Lietuvoje yra seniūnijų, kurios turi savus biudžetus ir veikia aktyviai. Tų seniūnijų gyventojai kažkodėl nenori, kad seniūnai būtų renkami tiesiogiai“.

Anot J. Semaškos, apie tiesioginius seniūnų rinkimus Seniūnų asociacijoje buvo jau diskutuota ne kartą.

Jis įsitikinęs, kad, jei kada nors būtų nuspręsta seniūnus rinkti tiesiogiai, prieš tai turėtų būti išspręsta svarbiausia problema – kad seniūnijos turėtų teisę į savo biudžetą.

„Kol mums neaišku, ar taip bus, Seniūnų asociacija pasisakytų prieš tiesioginius seniūnų rinkimus,“ – kalbėjo J. Semaška.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai pareikalautų nemenkų organizacinių pajėgumų, nes šiuo metu Lietuvoje yra 549 seniūnijos.

Ar pinigų yra per daug?

Ilgametis Druskininkų meras, buvęs Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, svarstydamas galimybę rengti tiesioginius seniūnų rinkimus, teigė manąs, jog Lietuvoje nėra per daug pinigų, kad dar galima būtų išlaidauti ir tokiems rinkimams: „Jie pareikalautų tikrai nemenkų lėšų. Jei turime pinigų per daug, tai tuomet vykdykime kelių politikų užgaidas“.

R. Malinauskas įsitikinęs, kad  tiesioginiai seniūnų rinkimai pareikalautų lėšų išlaikyti papildomai apie du tūkstančius biurokratų.

Jis taip pat abejojo, ar žmonės pritartų tokiems rinkimams, jei jiems būtų išaiškinta, kaip padidėtų seniūnijų išlaikymo kaštai ir ką tokia savivaldos reforma realiai duotų.

„Šiuo metu atrodo, jog siekiama savivaldą reformuoti taip, kad kiekviena Lietuvos šeima išsirinktų sau po merą,“ – šyptelėjo R. Malinauskas.

Rinkimų siekis – rinkiminės kampanijos dalis

Vertindamas „darbiečių“ siekį įgyvendinti savo partijos programos nuostatą įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, politologas Lauras Bielinis svarstė, jog ten, kur nėra aktyvių bendruomenių, kažin, ar rinkimai pasiteisintų: „Jie, ko gero, tik sukurtų kur kas painesnę situaciją ir tikrai nepagerintų žmonių gyvenimo ir santykių su savivalda. O didžiuosiuose miestuose, kur žmonės apskritai labai mažai bendrauja, tie rinkimai sukurtų dar didesnę sumaištį“.

Svarstydamas, kodėl tik dabar prabilta apie tiesioginius seniūnų rinkimus, o ne prieš savivaldybių ir merų rinkimus, kurie įvyko šių metų pavasarį, L. Bielinis teigė manąs, jog tokios kalbos – priešrinkiminiai politikų triukai: „Prieš rinkimus dar išgirsime ne tokių dalykų – ir apie savivaldą, ir apie valstybės pinigų paskirstymą, ir apie įvairiausias paramas. Nieko naujo – tokie dalykai ištinka prieš kiekvienus rinkimus“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...