captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į laisvę sėkmingai paleista dar viena lūšis

Trečiadienį Lietuvos zoologijos sodas drauge su aplinkos ministerijos atstovais į laisvę paleido lūšies patelę. Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ jauniklė lūšies patelė gimė Lietuvos zoologijos sode, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Trečiadienį Lietuvos zoologijos sodas drauge su aplinkos ministerijos atstovais į laisvę paleido lūšies patelę. Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ jauniklė lūšies patelė gimė Lietuvos zoologijos sode, rašoma pranešime spaudai.

Kad prisitaikytų prie gyvenimo laisvėje, gyvūnas buvo laikomas „Žvėrinčiuje“ įrengtame tam skirtame adaptaciniame aptvare. Lūšį buvo planuojama išleisti Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Novos girininkijos miškuose drauge su „Žvėrinčiaus“ savininko Petro Zebrišiaus užauginta lūšimi. Gyvūną nutarta išleisti būtent Kazlų Rūdos girioje siekiant atkurti čia kažkada gyvavusią jų populiaciją.

Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vadovas Linas Bužinskas pasakojo, jog išleidimo vieta pasirinkta tinkamai: „Šiuose miškų masyvuose pastebėtos net kelios poros lūšių. Ši vieta unikali tuo, jog yra ganėtinai atskira nuo kitų miškų, todėl lūšys joje gali adaptuotis saugiai, be kitų plėšrūnų intervencijos. Kazlų rūdos miške gausu aikštelių, properšų, kuriose medžių tankumas mažesnis, todėl lūšims čia lengviau susimedžioti grobį – kanopinius gyvūnus ir graužikus“, – pasakojo L. Bužinskas.

Į lūšies paleidimą laisvėn Novos girininkijos miškuose atvyko ir Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas. Viceministras džiaugėsi tokio projekto tęstinumu: „Labai džiugu, kad lūšių populiacija ir toliau atkuriama, net ir pasibaigus oficialiam projekto laikotarpiui. Ateityje reikėtų skirti daugiau dėmesio brakonierių veiklos ribojimui ir didesnių baudų taikymui pažeidėjams. Gaila, kad pasibaigus projektui, dėl finansų trūkumo lūšys yra paleidžiamos be specialių sekimo antkaklių. Tai leistų stebėti gyvūno kelionę gamtoje, suteiktu naudingų žinių apie šių gyvūnų elgseną gamtoje“, – savo apmąstymais dalinosi viceministras.

Zoologijos sodas jau kelintus metus sėkmingai dalyvauja nykstančių rūšių – balinių vėžlių, didžiųjų apuokų ir lūšių, gausinimo Lietuvoje projektuose. Per keletą pastarųjų metų zoologijos sodas šiems projektams išveisė 6 didžiuosius apuokus ir 4 lūšis, kurie po tam tikro adaptacinio laikotarpio buvo išleisti į laisvę. 2014 m. liepos mėnesį Lietuvos balinių vėžlių populiaciją papildė ir 101 vėžliukas, išaugintas zoologijos sode. Šių metų rugpjūčio mėnesį į laisvę taip pat išleista lūšies patelė. Šis gyvūnas paženklintas mikroschema.

Pirmą kartą iš Lietuvos zoologijos sodo lūšis paleista į laisvę 2011 metų, rugpjūčio 10 dieną. Tuomet paleista lūšiukė buvo 15 mėnesių amžiaus, vardu Pėdutė. Pėdutė tapo pirmąja Lietuvos zoologijos sodo istorijoje išauginta lūšiuke, paleista į laisvę. Zoologijos sode dirbantys specialistai ir toliau sėkmingai veisia ir taip saugoja įvairias gyvūnų rūšis nuo išnykimo: „Gyvūnų veisimą įtakoja skirtingas klimatas, tinkamai jiems įrengti voljerai, gerai parinkta mityba ir šėrimas, veterinarijos ir gyvūnus prižiūrinčio personalo profesionali priežiūra. Potencialiai sėkmingą veisimo programą gali įtakoti netgi tinkamai parinkta gyvūnų pora“, – komentavo sodo vyr. biologė Virginija Raudeliūnienė.

Praeityje paprastosios lūšys buvo paplitusios beveik visoje Europoje išskyrus Iberijos pusiasalį, tačiau XX amžiaus viduryje vakarinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Paskui pradėta paprastąsias lūšis išleisti atgal į gamta ir tai sėkmingai vykdoma iki šiol. Nemažai visų šios rūšies atstovų gyvena Sibire. Apie 1970 m. Lietuvoje gyveno 150–200 lūšių, kurį laiką jos medžiotos. 1979 m. medžioklė uždrausta. 2008 m. Lietuvoje gyveno tik kelios dešimtys paprastųjų lūšių. Paskutiniais skaičiavimais Lietuvoje laisvėje yra apie 100 lūšių. Latvijoje lūšių medžioklė dar vis nėra uždrausta. 

Lietuvos zoologijos sodas taip pat dalyvauja ir Europoje nykstančių rūšių veisimo programose. Atvykus į zoologijos sodą nuo šiol ant kiekvienos gyvūnų rūšies, dalyvaujančios EEP programose voljero galima rasti specialų žymėjimą ir papildomą informaciją apie šios rūšies biologinius ypatumus. EEP programose visoje Europoje dalyvauja beveik 400 skirtingų gyvūnų rūšių, tarp jų ir Lietuvos zoologijos sode esanti Rotšildo žirafos, karčiuotieji vilkai, snieginiai leopardai ir kt. rūšys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...