captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologai nesutaria vertindami oro policijos misijos mažinimą

NATO sprendimą mažinti oro policijos misiją Baltijos šalyse priėmė siekdama racionalaus išteklių panaudojimo, tačiau Lietuva neturėtų to sveikinti, nes mažėja Aljanso matomumas, sako politologas Gražvydas Jasutis. Tačiau TSPMI docentas Kęstutis Girnius teigia, kad NATO jau įrodė įsipareigojimą ir taip elgiasi nenorėdama eskaluoti konflikto.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

NATO sprendimą mažinti oro policijos misiją Baltijos šalyse priėmė siekdama racionalaus išteklių panaudojimo, tačiau Lietuva neturėtų to sveikinti, nes mažėja Aljanso matomumas, sako politologas Gražvydas Jasutis. Tačiau TSPMI docentas Kęstutis Girnius teigia, kad NATO jau įrodė įsipareigojimą ir taip elgiasi nenorėdama eskaluoti konflikto.

„Iš Lietuvos pusės tai neturėtumėme sveikinti šio sprendimo, nes mažėja NATO matomumas, mažėja NATO pajėgumai“, – BNS trečiadienį sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad misija sustiprinta dėl situacijos Ukrainoje, tačiau konfliktas ten tebesitęsia.

„Sprendimas racionaliąja prasme man yra suprantamas, bet man jis nėra suprantamas logine prasme, nes priežastis neišnyko. Konfliktas Ukrainoje kaip ruseno, taip ir teberusena. Šiuo atveju kaip ir nėra tos priežasties sumažinti oro pajėgumus“, – sakė G. Jasutis.

Jo teigimu, dideli NATO pajėgumai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje ir Estijoje yra svarbūs simboliškai – tokiu būdu Aljansas demonstruoja įsipareigojimus kolektyvinei gynybai.

Tačiau TSPMI docentas Kęstutis Girnius sako, kad NATO per pastaruosius metus jau įrodė savo įsipareigojimą ginti Baltijos valstybes – sprendimas reikšmingai sustiprinti oro policijos misiją Baltijos šalyse pernai ir buvo priimtas siekiant parodyti šioms valstybėms NATO įsipareigojimus.

„Priežastis buvo Baltijos šalis nuraminti, kad NATO yra čia, mes jus palaikome ir siunčiame daug (pajėgumų)“, – BNS sakė K. Girnius.

Jis taip pat teigė, kad oro policijos misija Baltijos šalyse mažinama, nes Aljansas pastaruoju metu neįžvelgia realios Rusijos grėsmės ir toks sprendimas yra karine prasme pagrįstas ir racionalus. Dėl šios priežasties, politologo manymu, NATO nepriima konkrečių sprendimų dėl nuolatinės sąjungininkų brigados Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje steigimo, nors to prašė visų Baltijos šalių kariuomenių vadai.

K. Girnius sakė, jog sprendimu mažinti oro policijos misiją Baltijos šalyse NATO siunčia signalą Rusijai, jog nenori eskaluoti konflikto, tačiau, jo teigimu, to nereikėtų vertinti kaip nuolaidos Rusijai. Jo teigimu, NATO yra naudinga mažinti įtampą Rytų Europoje ir ji sieks tai daryti, bet, kita vertus, Aljansas nenuolaidžiaus Rusijai ir toliau laikysis priimtų įsipareigojimų.

NATO nusprendė mažinti oro policijos misiją Baltijos šalyse – vietoje 16 naikintuvų, kurie patruliavo pastaruoju metu, nuo rugsėjo budės aštuoni. Lietuvoje vietoje dviejų kontingentų liks vienas. Iki krizės Ukrainoje Baltijos šalių oro policijos misijoje paprastai budėjo keturi naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose.

Viceministras: laikas mažinti pajėgas – netinkamas

Krašto apsaugos viceministras Marijus Velička sako, kad šiuo metu nėra tinkamas laikas mažinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyje vykdančių naikintuvų skaičių.

„Jeigu jūs klaustumėte mano nuomonės, aš manau, kad ne, aš manau, kad šiandien nebūtų tinkamas laikas mažinti, tačiau tai yra vyriausio NATO pajėgų vado sprendimas ir jis yra toks“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė M. Velička.

Jis pažymėjo, kad pagrindinė oro policijos misija nėra silpninama, o mažinamas „sustiprinimo elementas“.

Anot viceministro, Lietuva savo reakciją į sprendimą mažinti Baltijos šalyse budinčių naikintuvų skaičių išsakys „tam tikruose formatuose, kur turės galimybę“, tačiau jis negalėjo detalizuoti, kaip būtent bus reaguojama.

„Negalėčiau jums atsakyti šiandien, čia yra Užsienio reikalų ministerijos dalis, tai iš tikrųjų tokią poziciją reikėtų derintis“, – teigė krašto apsaugos viceministras.

Jis pridūrė, kad Lietuva norėtų, jog „oro policijos pastiprinimas šiandien liktų kuo didesnis, tačiau reikėtų nepamiršti ir tokio dalyko, kad be oro policijos pastiprinimo yra ir sausumos pajėgų pastiprinimas, kuris yra po NATO vėliava šiandien veikiantis Lietuvoje“. Viceministro vertinimu, kompleksiškai žiūrint priemonės dėl pakitusios saugumo situacijos regione yra padidėjusios ir tik vienas elementas tam tikra dalimi yra mažinamas.

„Mūsų siekiai nėra pakitę – mes norime kuo didesnio sąjungininkų buvimo mūsų regione, nes matome, kad jeigu situacija būtų eskaluojama, sąjungininkų buvimas regione padėtų užtikrinti Lietuvos apginamumą ženkliai daugiau, negu kad mes vieni apsigintume savo pajėgomis“, – paklaustas, ko Lietuva tikisi vietoj regione mažėjančio budinčių naikintuvų skaičiaus, sakė M. Velička.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...