captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos kulinarinis paveldas: pasaulio stebuklas japonei – agurkai su medumi

Kai kurie produktai ar patiekalai lietuviams atrodo visiškai įprasti ir niekuo neišsiskiriantys, nors užsieniečius stebina, tikina Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė. Anot jos, vienu iš tokių atradimų Lietuvoje besilankančiai japonei tapo daugeliui su vasara ir vaikyste besisiejantis desertas – žali agurkai su medumi.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Kai kurie produktai ar patiekalai lietuviams atrodo visiškai įprasti ir niekuo neišsiskiriantys, nors užsieniečius stebina, tikina Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė. Anot jos, vienu iš tokių atradimų Lietuvoje besilankančiai japonei tapo daugeliui su vasara ir vaikyste besisiejantis desertas – žali agurkai su medumi.

„Viena turistė iš Japonijos, paragavusi lietuviškų agurkų su medumi, pasakė – tai yra pasaulio stebuklas. Tokio patiekalo netenka niekur ragauti, nors mums tai – įprastas vaikystės vasaros desertas – šviežias, ką tik iš daržo nuskintas, ekologiškai prie miškelio užaugintas agurkas su bitelių surinktu medumi. Tai – tas desertas, kuriuo tikrai galėtume džiaugtis, bet gal nepelnytai esame jį pamiršę“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ svarsto J. Kazlauskienė.

Būtent natūralaus medaus degustacijas Jurbarko miestas pasiūlė kaip Lietuvos gastronomijos projektą, renkant šalies kulinarinį šedevrą. Dėl šio vardo varžosi 16 projektų. Tarp jų – ir šakotis. Pastarąjį kaip projektą į konkursą pasiūlęs Raimondas Spulis pabrėžia, kad šakotis ir vokiškas „baumkuchenas“ – du skirtingi desertai.

Užsieniečius šaltibarščiai gąsdina savo spalva

Pasak J. Kazlauskienės, šaltibarščiai, kurie užsieniečių kartais vadinami rožine sriuba („pink soup“), pirmą kartą juos matančiuosius dažnai gąsdina savo spalva. Jos teigimu, užsieniečiams atrodo, kad į tokią sriubą pripilta nenatūralių medžiagų, siekiant, kad ji būtų ryškiai rožinės spalvos.

„Užsieniečiai, pamatę šaltibarščių spalvą, paprastai sako – tai negali būti natūralu, ten neturėtų būti nieko natūralaus. Kai parodai, kaip dėl marinuotų burokėlių ir kefyro ar raugintų pasukų (tai – kiekvienos šeimininkės receptas) atsiranda ta spalva, žmonėms tai sukelia didelį susižavėjimą“, – tikina J. Kazlauskienė.

Ji prisipažįsta pati turėjusi svečių iš Italijos, kurie, pamatę jau pagamintą jiems neįprastos spalvos sriubą, tiesiog nesiryžo jos valgyti. „Tai – puiki sriuba. Nedaug šalių turi šaltą, gaivinančią vasaros sriubą. Puikiai žinome gazpacho – ispanišką variantą. Šaltibarščiai iš tiesų yra tai, kas vertinga“, – neabejoja specialistė.

Šakotį norėjo paversti pica ar kebabu

Pasak J. Kazlauskienės, nemažesnį susižavėjimą nei šaltibarščiai žmonėms kelia ir šakotis. Ypač juos apstulbina šio deserto gaminimo būdas. Tos pačios nuomonės laikosi ir projekto „Šakotis – Lietuvos vizitinė kortelė“ iniciatorius R. Spulis, norėjęs šakotį paversti kebabu ar pica. Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad to padaryti nepavyko.

„Šakotis nėra greito maisto produktas, skirtas užpildyti organizmą kalorijomis. Tai – šventinis, meniškas, konditerinis produktas. Patiekalai, kurie paplito, išsprendė greito maisto problemą mūsų pasaulyje, kur skubama viską daryti. Šakotis toks nėra. Jis – reprezentacinis, šventinis produktas“, – sako R. Spulis.

Jo teigimu, žmonės būna sužavėti ne tik šakočio gaminimo būdo ar išvaizdos, bet ir skonio. Be to, privalumu laikoma ir tai, kad šakotis ilgai negenda. R. Spulio nuomone, svečius iš kitų šalių šakotis gali žavėti ir dėl to, kad jis parodo lietuvių darbštumą. Be to, nors šakočio analogai gaminami net dešimtyje šalių, jie neprilygsta gaminamam Lietuvoje.

„Vokiškas „baumkuchenas“ nuo šakočio skiriasi viskuo. Išvaizda – visai nepanaši. Jis kepamas mechaniniu būdu, mažiau reikalingas žmonių meniškumas, rankų darbas. Galbūt jie deda geresnius produktus, pavyzdžiui, marcipaną, mėgsta aplieti šokoladu [...], bet jis visai nepanašus į šakotį. Niekas nepasakytų, kad tai – šakočio pusbrolis ar artimas giminaitis“, – tikina R. Spulis.

Stebina baltas varškės sūris ir jo rūšių gausa

J. Kazlauskienė pabrėžia, kad gausu ir kitų lietuviškų patiekalų, kurie galbūt neišsiskiria savo išvaizda ar gaminimo būdu, bet yra taip pat labai vertingi ir unikalūs. Jos teigimu, apie kai kuriuos produktus ar patiekalus dauguma lietuvių net nepagalvotų, kaip apie išskirtinius.

„Viena turistė iš Japonijos, paragavusi lietuviškų agurkų su medumi, pasakė – tai yra pasaulio stebuklas. Tokio patiekalo netenka niekur ragauti, nors mums tai – įprastas vaikystės vasaros desertas – šviežias, ką tik iš daržo nuskintas, ekologiškai prie miškelio užaugintas agurkas su bitelių surinktu medumi. Tai – tas desertas, kuriuo tikrai galėtume džiaugtis, bet gal nepelnytai esame jį pamiršę“, – svarsto J. Kazlauskienė.

Taip pat, pasak jos, svečius iš kitų šalių dažnai stebina baltas lietuviškas sūris, kurio rūšių itin daug – gali būti saldaus ar nesaldaus pieno, su įvairiais pagardais. Be to, pažymi J. Kazlauskienė, lietuviai dažnai būna užmiršę, kad turime daug žuvies patiekalų – Nida save tituluoja rūkytos žuvies sostine, kiti pajūrio ir ežerų miestai gali pasigirti unikaliais žuvienių receptais.

Geriausias projektas atstovaus Lietuvai Briuselyje

Išrinktas tradicinės kulinarijos projektas atstovaus Lietuvai Briuselyje, Europos Komisijos rengiamame EDEN (Patraukliausios Europos turizmo vietovės) projekte. Ten bus pristatyti geriausi visos Europos Sąjungos gastronominiai projektai. Tarp 16 mūsų šalies kandidatų – šakotis, Viduklės koldūnai, pamario krašto žuvys, vofeliai, kafija ir kt.

„Šis projektas yra skirtas atrasti ir populiarinti tradicinius šalies kulinarinius valgius ir jų maršrutus. Lietuviai pristatė ne tik pačius gastronominius valgius, bet ir jų maršrutus, pavyzdžiui, Anykščiai pateikė kulinarinę kelionę, kurioje bus ne tik supažindinama su maisto kultūra, bet ir pristatoma viso regiono kultūra, istorija, garsios asmenybės“, – sako J. Kazlauskienė.

Geriausią Lietuvos kulinarinį šedevrą išrinks komisija, sudaryta iš Vidaus valstybinio turizmo departamento darbuotojų ekspertų, kurie jau nuo 2008 metų dalyvauja EDEN projektų atrankose. Jie bendradarbiaus su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančiąja direktore Egle Dilkiene, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovu Linu Žabaliūnu ir Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidente Daiva Tankūnaite.

Iš 16 projektų bus atrinkti 10 geriausių. Ekspertai įvertins, ar dalyviai tikrai atitinka reikalavimus ir nuspręs, kas atstovaus Lietuvai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...