captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės kontrolė: Teisingumo ministerija nesusitvarko su Kalėjimų departamentu

Valstybės kontrolei baigus kasmetinį Teisingumo ministerijos auditą, nustatytos tos pačios problemos kaip ir ankstesniais metais – ypač stringa strategiškai svarbių projektų Kalėjimų departamente eiga.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Valstybės kontrolei baigus kasmetinį Teisingumo ministerijos auditą, nustatytos tos pačios problemos kaip ir ankstesniais metais – ypač stringa strategiškai svarbių projektų Kalėjimų departamente eiga.

Baigusi 2014 m. ministerijos veiklos auditą, Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad daugiau kaip pusė laisvės atėmimo vietų modernizacijos strategijos priemonių nebuvo įgyvendinta. Buvo planuota, kad 2015 metais bus pastatytos naujos įkalinimo įstaigos Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, o 2017 metais – Panevėžyje. Atsižvelgus į auditorių pastabas, priemonių planas buvo atnaujintas, numatant, kad visos šios įstaigos bus pastatytos iki 2022 metų.

„Tai reiškia, kad dar mažiausiai septynerius metus nuteistiesiems, kurie kreipsis dėl netinkamų kalinimo sąlygų, bus mokamos kompensacijos. Teismų sprendimais 2010–2014 metais nuteistiesiems dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis priteista 880 tūkst. Lt turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Kiekvienais metais besiteisiančiųjų daugėja ir priteisiamos sumos didėja – vien per 2014 metus buvo priteista 600,4 tūkst. Lt“, – skelbia Valstybės kontrolė.

Net ir vangiai vykdant laisvės atėmimo vietų modernizavimą, Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos nesugeba užtikrinti, kad statinių atnaujinimui skirtos lėšos būtų naudojamos taupiai ir laikantis teisės aktų. Auditoriai nustatė, kad, atliekant pastato kapitalinį remontą, atsisakyta sutartyje numatytų darbų už 310,1 tūkst. Lt, už kuriuos jau buvo sumokėta ir kurių dalis jau buvo atlikta, įsigyta darbų be viešųjų pirkimų procedūrų, trumpalaikis turtas pirktas iš investicijoms skirtų asignavimų.

Dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų ir tiekėjo negebėjimo įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, Kalėjimų departamentas vis dar nebaigia įkalinimo įstaigose diegti mobiliojo ryšio blokavimo sistemos. 2013–2014 metais avansiniams mokėjimams išleista 1,5 mln. Lt, tačiau radijo ryšio blokavimo įranga nė vienoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje taip ir nebuvo pradėjusi veikti.

Ne visus reikiamus darbus laiku atliko ir pati Teisingumo ministerija. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta, kad ji teikiama remiantis taikaus ginčų sprendimo prioriteto principu. Teisingumo ministerijai nepatvirtinus tvarkų, reglamentuojančių taikinamojo tarpininkavimo organizavimą ir administravimą, šis principas negalėjo būti visiškai įgyvendintas. Pagal įstatymą, taikinamojo tarpininkavimo paslauga turėjo būti pradėta teikti nuo 2014 metų liepos mėnesio. 2014 metais už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš valstybės biudžeto lėšų sumokėta 20,3 mln. Lt.

Šią savaitę Valstybės kontrolė pateiks visuomenei dar dviejų auditų, atliktų valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose ir Žemės ūkio ministerijoje, ataskaitas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...