captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: Rusija lieka izoliuota, tačiau vis tiek elgiasi kaip agresorė

Praėjus metams po to, kai Rusijai Europos Sąjunga (ES) pritaikė sankcijas dėl agresijos Ukrainoje, akivaizdu, kad didžiausią žalą vis dėlto padarė ne ES, o pačios Rusijos sau pritaikytos sankcijos. Taip teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Praėjus metams po to, kai Rusijai Europos Sąjunga (ES) pritaikė sankcijas dėl agresijos Ukrainoje, akivaizdu, kad didžiausią žalą vis dėlto padarė ne ES, o pačios Rusijos sau pritaikytos sankcijos. Taip teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Matome rublio silpnėjimą, finansinės padėties sudėtingumą. Žinoma, yra daug priežasčių, bet taikomos sankcijos iš mūsų, ES, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų šalių pusės daro savo poveikį. Turbūt didžiausią poveikį daro pačios Rusijos sau taikomos sankcijos, kai Rusija apsisprendė neįleisti į savo teritoriją maisto produktų iš Vakarų. Ji pati apsisprendė skriausti savo žmones“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako D. Grybauskaitė.

Matomi Rusijos izoliacijos ženklai

Anot prezidentės, sankcijos visada turi tikslą pasmerkti politiškai, diplomatiškai ir daryti įtaką tai šaliai, kuriai taikomos sankcijos, kad ji pakeistų politiką. Prezidentės teigimu, per šiuos aspektus ir reikėtų vertinti, ar taikomos sankcijos buvo veiksmingos.

„Džiaugiuosi, kad prieš metus ES vieningai reagavo į Rusijos vykdomą agresiją, kad ES savo moralinę poziciją išsakė labai aiškiai – smurtas, karo kurstymas, svetimų teritorijų okupavimas negali būti ir niekada nebus toleruojamas. Tai buvo labai aiški politinė ir diplomatinė pozicija ir Rusijos veiksmų įvertinimas“, – įsitikinusi D. Grybauskaitė.

Jos tvirtinimu, sankcijos turėjo savo pasekmes – Rusija buvo išmesta iš Didžiojo aštuoneto (G8) susirinkimo, artimiausi Kremliaus politikos vykdytojai, Rusijos pareigūnai, kariškiai, separatistai Rytų Ukrainoje negali įvažiuoti į ES, jų sąskaitos bankuose įšaldytos.

„Ši politika pasiteisino ir davė labai aiškius signalus tiek pačiai Rusijai, tiek tarptautinei erdvei. Taip pat Rusija vis labiau lieka izoliuota – šią savaitę, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje vienintelė Rusija blokavo ir atmetė rezoliuciją dėl tarptautinio tribunolo steigimo, tiriant Malaizijos avialinijų lėktuvo numušimą praėjusių metų liepą. Taigi Rusija ir toliau elgiasi kaip agresorė, kuriai nerūpi nei žmonių gyvybė, nei likimas“, – akcentuoja prezidentė.

Rusija savo sankcijas vis tiek pateikia propagandiniu būdu

Ji prideda, kad tai labai aiškiai demonstruoja, jog per šiuos metus taikomos sankcijos – tiek politinės, tiek diplomatinės – buvo ir yra būtinos. D. Grybauskaitė taip pat išskiria ekonominį sankcijų aspektą. Pasak jos, nors ne vien dėl sankcijų, bet Rusijos ekonominė situacija labai blogėja.

„Matome rublio silpnėjimą, finansinės padėties sudėtingumą. Žinoma, yra daug priežasčių, bet taikomos sankcijos iš mūsų, ES, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų šalių pusės daro savo poveikį. Turbūt didžiausią poveikį daro pačios Rusijos sau taikomos sankcijos, kai Rusija pati apsisprendė neįleisti į savo teritoriją maisto produktų iš Vakarų. Ji pati apsisprendė skriausti savo žmones“, – tvirtina D. Grybauskaitė.

Jos aiškinimu, tai darė įtaką ir kainų kilimui, ir produkcijos kiekio bei asortimento mažėjimui. Prezidentė pabrėžia, kad tokiu būdu Rusija pati sau pritaikė sankcijas, kurios net nebuvo pasiūlytos Vakarų. „Tai, kad Rusija pati skriaudžia savo žmones, rodo, jog šios šalies reakcija yra neadekvati, ir tai – tos pačios agresyvios politikos pasekmė, kai net tokios priemonės, kurios skriaudžia Rusijos žmones, taikomos kaip propagandinis įrankis, pasakant, kad tai – atsakomosios sankcijos ES šalims. Nuo tokių sankcijų nukentėjo ir nukenčia pati Rusija ir jos žmonės, o ne Vakarų šalys“, – sako D. Grybauskaitė.

Prezidentė: Rusija rieda į krizę

Šalies vadovė pripažįsta, kad Rusijos sankcijos turėjo sąlyginai nedidelį poveikį ir ES, tačiau atkreipia dėmesį, kad ES iš dalies kompensuoja praradimus, ypač tuos, kurie buvo patirti pirmąjį pusmetį, kai buvo sunku prisitaikyti prie pokyčių.

„Didelio poveikio tikrai nėra. Šiek tiek daugiau pirmą pusmetį nukentėjo mūsų vežėjai, bet ir dabar, pagal ES statistiką, jie yra vieni iš labiausiai augančių pagal automobilių kiekį per paskutinius metus. Esame labiausiai besivystanti ES šalis narė šioje srityje“, – tikina D. Grybauskaitė.

Jos nuomone, Lietuva – nors labai maža, bet labai lanksti valstybė, sugebanti prisitaikyti ir persiorientuoti labai greitai. Prezidentė sutinka, kad dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiek tiek sulėtėjo, tačiau teigia, kad tai daugiausia lėmė ne Rusijos sankcijos.

„Didele dalimi ši įtaka nepriklauso nuo sankcijų. Ji priklauso nuo bendro nuosmukio, kurį matome Rusijos ekonomikoje, o jis atsirado dėl labai įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, net šį pirmą pusmetį Rusijos BVP smuko daugiau nei 4 proc., rublio ir finansinė padėtis daro įtaką, kad ši šalis pradeda riedėti į krizinę situaciją. Tai daro įtaką visoms kitoms šalims, kurios kažkada prekiavo su Rusija. Taigi ne pačios sankcijos, o bendra ekonominė situacija pasaulyje, ypač mūsų kaimynystėje, visa tai nulemia“, – nurodo šalies vadovė.

ELTA primena, kad JAV ir ES pritaikė baudžiamąsias priemones Maskvai gynybos, energetikos ir finansų sektoriuose po to, kai ši aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje. Savo ruožtu Rusija Vakarams pritaikė maisto produktų importo apribojimus.

Birželio 19 d. ES baudžiamąsias priemones Maskvai pratęsė iki 2016 metų sausio. Manoma, kad tai padės užtikrinti pilną susitarimo dėl taikos įgyvendinimą.

Rusija, taip pat reaguodama į Vakarų baudžiamąsias priemones Ukrainos krizėje, metams pratęsė savo sankcijas ES.

Nuo 2014 metų balandžio prorusiški separatistai regione kaunasi su Ukrainos vyriausybiniais daliniais. Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją kariais ir ginklais remiant kovotojus. Maskva tai neigia. Vasarį Baltarusijos sostinėje Minske buvo pasirašytas taikos susitarimas, numatantis paliaubas ir sunkiosios ginkluotės atitraukimą.

Ukrainos konfliktas jau nusinešė per 6 400 žmonių gyvybių.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...