captcha

Jūsų klausimas priimtas

Minimos Medininkų tragedijos 24-osios metinės

Penktadienį minimos Medininkų tragedijos metinės. Prieš 24-erius metus, 1991 m. liepos 31-osios naktį, Medininkų pasienio kontrolės poste buvo nužudyti septyni muitinės, policijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Penktadienį minimos Medininkų tragedijos metinės. Prieš 24-erius metus, 1991 m. liepos 31-osios naktį, Medininkų pasienio kontrolės poste buvo nužudyti septyni muitinės, policijos ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai.

Medikams pavyko išgelbėti vienintelį sunkiai sužeistą Tomą Šerną.

Apie šio kruvino įvykio prasmę kalba Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Premjeras Algirdas Butkevičius bei Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Prieš 24 metus Medininkuose buvo nužudyti septyni Lietuvos sieną saugoję pareigūnai. Vyrai, sūnūs, tėvai krito už kiekvieno iš mūsų teisę gyventi laisvoje Lietuvoje. Jų auka įpareigoja mus liudyti tiesą, saugoti laisvę ir stiprinti Nepriklausomybę“, – Medininkų tragedijos prasmę pabrėžė Prezidentė.

„Senajame Medininkų pasienio poste budėję vyrai pirmoje laisvės kovų fronto linijoje gynė mūsų Nepriklausomybę. Šiandien mes žemai lenkiamės žuvusiesiems pareigūnams ir jų artimiesiems. Niekada nepamiršime jų šventos aukos ant mūsų Laisvės ir Nepriklausomybės aukuro“, – sako Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad nusikaltėliai privalo atsakyti už padarytą žiaurų nusikaltimą, nes teisingumo reikia ir Lietuvai, ir pasauliui.

Seimo Pirmininkė L. Graužinienė savo kalboje pabrėžė Medininkų žudynes pirmiausia buvus niekšišku pasikėsinimu į pačią Lietuvą: Medininkų tragedija buvo paskutinis bandymas įbauginti Lietuvą, pasityčioti, palikti po savęs kraujo ir mirties šleifą. Tai buvo paskutinis smūgis. Smogtas iš pasalų. Smogtas nežiūrint į akis.“

L. Graužinienė ragino žuvusiuosius pareigūnus saugoti atmintyje ne tik kaip aukas, bet ir kaip žmones, iki lemtingos akimirkos gyvenusius prasmingą gyvenimą, turėjusius savo džiaugsmų ir svajonių. Tačiau svarbiausia, anot Seimo Pirmininkės, yra „prisiminti jų drąsą, atsakomybę, didelę meilę savo šeimoms ir Tėvynei.“

Penktadienio rytą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios. Žuvę Medininkų pasienio kontrolės posto pareigūnai penktadienį taip pat bus pagerbti prie Medininkų memorialo, vėliau Antakalnio kapinėse. Čia prie jų kapų bus padėta gėlių, kalbama malda.

ELTA primena, kad 1991 m. liepos 31-ąją Lietuvą apskriejo kraupi žinia – naktį Medininkų pasienio kontrolės poste šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai – Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai – Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai – Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Laikrodis ant Algirdo Kazlausko rankos sustojo 3 val. 40 min. Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją. Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.

Baudžiamoji byla dėl žudynių Medininkuose tęsiasi iki šiol. Trys įtariamieji Rusijos piliečiai – Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlinykas ir Aleksandras Ryžovas, turimais duomenimis, slapstosi Rusijoje Federacijoje, kuri nesutinka savo piliečių perduoti Lietuvos Respublikai, todėl jų atžvilgiu vykdoma tarptautinė paieška. 2010 m. priėmus Baudžiamojo kodekso pataisas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, atsirado galimybė ikiteisminį tyrimą užbaigti įtariamiesiems nedalyvaujant procese. Užpernai gruodį Generalinė prokuratūra šią baudžiamąją bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui.

Dalyvavimu Medininkų žudynėse įtarto Konstantino Michailovo, kuris vienintelis iš keturių įtariamųjų 2007-aisiais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai, byla buvo atskirta į savarankišką ikiteisminį tyrimą. 2011 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi K. Michailovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...