captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl Pietryčių Lietuvos VRM pučia prieš vėją?

Lietuvos Pietryčių regionas yra labiausiai atsilikęs ekonomiškai, jame vyrauja viena partija, kurios įkaite tampa regiono bendruomenė, todėl priemonės, įgalinančios šio regiono proveržį, yra prasmingos ir naudingos. Taip LRT.lt sako politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo projektą, tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) šią idėją atmeta.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Lietuvos Pietryčių regionas yra labiausiai atsilikęs ekonomiškai, jame vyrauja viena partija, kurios įkaite tampa regiono bendruomenė, todėl priemonės, įgalinančios šio regiono proveržį, yra prasmingos ir naudingos. Taip LRT.lt sako politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo projektą, tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) šią idėją atmeta.

Seimo narių pasiūlytas įstatymo projektas įkurti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą dar šių metų gegužę sulaukė Seimo pritarimo. Po pateikimo už projektą pasisakė 40 iš 79 balsavusių (39 susilaikė) Seimo narių, tarp kurių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai.

Tačiau įstatymo projektui paprieštaravo VRM. Šios teigimu, vystyti regionų politiką pakanka dabartinio teisinio reguliavimo, o kai kurie siūlomo įstatymo projekto straipsniai esą gali prieštarauti Konstitucijai, nepagrįstai riboti vyriausybės įgaliojimus. Anot ministerijos, būtų netikslinga nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą Pietryčių Lietuvoje reglamentuoti atskiru įstatymu, ypač kai nacionalinės regioninės politiką numato jau esantis Regioninės plėtros įstatymas.

Paprašyta patikslinti, kas konkrečiai galėtų prieštarauti Konstitucijai, VRM naujienų portalui LRT.lt pažadėjo atsakyti tik kitą dieną, motyvuodama, kad jai reikia laiko surasti argumentus, kuriuos ji pati ir teikė savo atsakyme dėl įstatymo projekto. Tačiau žadėtu laiku detalesnio paaiškinimo VRM taip ir nepateikė, su atsakingais asmenimis susisiekti telefonu nepavyko.

Projekto iniciatoriai: VRM nelabai „perkando“ idėjos esmę

Vieno iš projekto iniciatorių – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario Valentino Stundžio teigimu, projekto tikslas yra sukurti tokį finansinį mechanizmą, kuris būtų visiškai nepriklausomas nuo vietos valdžios.

„Mes žinome, kad tame regione vyrauja viena partija, ir viskas, kas ten vyksta arba gali vykti, yra susiję su jos sprendimais. Šiuo atveju vietos valdžia nevaidintų lemiamo vaidmens skirstant pinigus projektams, nors vietos bendruomenių, savivaldybių atstovai būtų įtraukti į tarybą, sprendžiančią, kokie projektai bus finansuojami.

Taip norima paskatinti ir pilietiškumo, socialinės sanglaudos plėtrą šiame regione. Tas fondas yra orientuotas į bendruomenių, įstaigų iniciatyvą projektinėje veikloje. Seimas po pateikimo yra pritaręs idėjai steigti šį fondą. VRM sako, kad yra kitų instrumentų tai daryti ir iš dalies yra teisi, tačiau tie instrumentai yra susiję su vietos valdžia bei jos sprendimais. Manau, jie (VRM – LRT.lt) nelabai „perkando“ pačią šios idėjos esmę“, – aiškina parlamentaras.

Prezidentūra: didesnis dėmesys šiam regionui nuolat akcentuojamas

„Prezidentė nuolat pabrėžia, kad Pietryčių Lietuvos regionui būtinas didesnis dėmesys ir daugiau investicijų. Visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų tautybės ar gyvenamosios vietos, yra valstybei vienodai svarbūs, ir jiems turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys. Jei to tinkamai nedarys valstybė, šią nišą užims kitos, nebūtinai draugiškos Lietuvos atžvilgiu jėgos“, – teigiama prezidentės spaudos tarnybos atsakyme naujienų portalui LRT.lt

Anot prezidentės atstovų, vyriausybė turi užtikrinti, kad visi Lietuvos regionai vystytųsi tolygiai, tačiau būtina įvertinti ir Pietryčių Lietuvos regiono specifiką.

„Panašios iniciatyvos ne tik padeda mažinti socialinę atskirtį ir kurti daugiau darbo vietų, bet ir stiprina dialogą, žmonių lojalumą valstybei, taip pat prisideda prie to, kad visi mūsų piliečiai jaustųsi geriau ir saugiau.

Tokių iniciatyvų turi daugėti. Negalima apsiriboti tik vienkartinėmis priemonėmis ar papildoma lengvata konkurse dėl Europos Sąjungos remiamo projekto finansavimo – dėmesys turi būti nuolatinis, o priemonės efektyvios“, – teigia prezidentės atstovai.

V. Savukynas: tai yra visos Lietuvos problema

Pasak politikos apžvalgininko V. Savukyno, ekonominiu požiūriu toks fondas yra itin prasmingas, o partijų vienvaldystės problema yra aktuali ir kituose šalies regionuose.

„Akivaizdu, kad Rytų Lietuva yra vienas labiausiai atsilikusių regionų. Programa, kuri mažintų atskirtį tarp centro ir periferijos, įgalintų šio regiono proveržį, manau, būtų prasminga ir naudinga.

Tačiau tai, kad regione vyrauja viena partija (šiuo atveju LLRA), yra ir bendra Lietuvos problema. Pastebime, kad savivaldybės kartais tampa mažomis kunigaikštystėmis, o ten gyvenantys žmonės tampa visiškai priklausomi nuo mero valios.  Vyriausybinėms organizacijoms, jei jos pradeda kritikuoti esančius valdžioje, staiga nesuteikiamos patalpos, tampa sunkiau gauti paramą savo veiklai. Valdžią kritikuojanti žiniasklaida negauna reklamos užsakymų iš vietos verslininkų. Demokratija tuose regionuose nunyksta“, – kalba V. Savukynas.

Pasak politikos apžvalgininko, vienos partijos hegemonija yra priežastis, kodėl sąstingis apėmė kalbamus rajonus, o kuo regionas yra ekonomiškai silpnesnis, tuo ten lengviau įsitvirtinti vienai politinei jėgai.

Problemos nesupratimas ir tai, kad projekto autorystė priklausytų konservatoriams ir politinių dividendų dabartiniai valdžiai neatneštų, gali būti priežastys, kodėl VRM jį atmeta, sako pašnekovas. „Kol kas Lietuvoje nėra noro keisti situaciją savivaldybėse, kurios ydas politikai puikiai žino“, – pažymi V. Savukynas.

Papildyta: VRM komentaras

Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas su teisėkūrą, biudžeto sandarą, regioninės politikos įgyvendinimą, vietos savivaldą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis nedera sistemiškai, t. y. problema yra ne dėl atskirų straipsnių (tokiu atveju būtų pasiūlyta juos patikslinti), bet dėl to kad siūlomo įstatymo iš esmės nebūtų galima įgyvendinti dėl Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintų principų (teisėkūros tikslingumo ir sistemiškumo principų, programinio biudžeto principo, konstitucinių valdžių atskyrimo ir savivaldybių savarankiškumo principų).

Taip pat galimai riboja Konstitucijos 94 straipsnio 4 dalyje nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus – rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui; vykdyti valstybės biudžetą, teikti Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą. VRM ir Vyriausybė neturi įgaliojimų vertinti įstatymų atitikties Konstitucijai, tačiau tokia rizika įžvelgiama atsižvelgus į  Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimą, kuriuo yra konstatuota, kad:

•        įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą Konstitucijoje nustačius tik Vyriausybei, jokia kita valstybės institucija, joks kitas subjektas negali į šiuos įgaliojimus įsiterpti;

•        įstatymai, kuriais numatomos išlaidos, negali pakeisti valstybės biudžeto įstatymo, tokias išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam tikslui pasiekti per įstatyme nustatytą laiką ir tik tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienerius biudžetinius metus. Tokiais įstatymais negali būti numatomos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti.

•        Negali būti paneigiama Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinė teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius, valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.

Siūlomo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo (toliau – Fondas) lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Tai yra, jokių konkrečių finansavimo šaltinių, išskyrus skiriamus valstybės biudžeto asignavimus, nėra numatyta. Tačiau:

•        Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas pagal Biudžeto sandaros įstatymą nepatenka į Biudžeto sandaros įstatyme nustatytą baigtinį valstybės pinigų fondų sąrašą, t. y. per jį negali būti perskirstomi Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Be to, visi valstybės pinigų fondai, be valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, tai yra: Valstybinis socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Privatizavimo fondas, Rezervinis (stabilizavimo) fondas, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas, Garantinis fondas, savivaldybių privatizavimo fondai finansuojami ne per valstybės biudžeto dotacijas, bet iš jiems priskirtų konkrečių finansavimo šaltinių.

•        Visos valstybės biudžeto lėšos (be jokių išimčių) yra planuojamos laikantis programinio biudžeto principų ir iš jų sekančių procedūrų: t. y. asignavimų valdytojai lėšas gauna apibrėžtam laikotarpiui, pagal vykdomas programas, konkretiems rezultatams pasiekti. Už programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą, už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą atsako asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai. Tuo tarpu Įstatymo projektu siūloma nustatyti išimtis, kuri reikštų, kad sprendimus dėl fondo lėšų (taigi valstybės biudžeto asignavimų) skyrimo projektams įgyvendinti priima Fondo taryba, kuri nėra asignavimų valdytojas (yra kolegiali ir iš esmės niekam nepavaldi institucija), nevykdo programų ir neatsako už jų rezultatus. Pagal siūlomą procedūrą, iš esmės priiminėja sprendimus – skirti ar neskirti lėšas pavieniams projektams.

•        Programinio biudžeto ir strateginio planavimo principai taikomi ir planuojant nacionalinės regioninės politikos priemones (pagal Regioninės plėtros įstatymą), kaip ir bet kurioms kitus valstybės biudžeto asignavimus. Regioninės politikos priemonės turi būti pagrįstos (joms numatyti asignavimai) valstybės lygmens planavimo dokumente (už kurį atsako valstybės biudžeto asignavimų valdytojas), sprendimas dėl investicijų konkrečioje vietovėje priimamas remiantis regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – regiono plėtros planu ir (arba) tikslinės (-ių) teritorijų vystymo programa (Vilniaus regiono atveju – Vilniaus regiono plėtros planu ir Vilniaus regiono integruota teritorijų vystymo programa).

•        Pagal įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomą Lietuvos Respublikos pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo paskirtį, darytina išvada, kad Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, t. y., pietryčių Lietuvos regione. Regioninės politikos įgyvendinimas šioje Lietuvos dalyje bus vykdomas atskira tvarka, nesilaikant bendrųjų Regioninės plėtros įstatymo nuostatų (t. y. iš sprendimo priėmimo proceso pašalinus valstybės biudžeto asignavimų valdytojus (ministerijas) ir už koordinavimą ir sprendimų priėmimą regionų lygiu atsakingą regiono plėtros tarybą), tačiau sukūrus 3 papildomas institucijas (Fondo tarybą, ekspertų komisiją ir Fondo administratorių).

Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti baigtinį sąrašą remiamų veiklų (priemonių), kurios Fondo lėšomis būtų įgyvendinamos neribotą laiką ir nepriklausomai nuo šiame papunktyje nurodytuose planavimo dokumentuose nustatomų atitinkamo laikotarpio prioritetų, tikslų, uždavinių, ekonominių ir finansinių rodiklių bei galimybių. Tai galimai prieštarauja Konstitucijos ir Biudžeto sandaros įstatymo nuostatoms, nustatančioms Vyriausybės įgaliojimus rengiant  ir vykdant valstybės biudžetą (turi būti atsižvelgiama į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius, valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius). Paprasčiau sakant, valstybės biudžeto lėšomis neribotą laiką turės būti finansuojamas pastatų šiltinimas, vaikų žaidimo aikštelių sutvarkymas ir naujų įrengimas, šios ir panašios priemonės, nepaisant to, kad poreikis bus visiškai patenkintas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...