captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Landsbergis: JAV pozicija dėl Baltijos šalių aneksijos išlieka aktuali ir šiandien

Birželio 15 d. Raudonoji armija kirto Lietuvos valstybinę sieną. Pavakare sovietų tankai Kaune apsupo Prezidentūrą, Vyriausybę, Lietuvos banką, kitas valstybės įstaigas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Birželio 15 d. Raudonoji armija kirto Lietuvos valstybinę sieną. Pavakare sovietų tankai Kaune apsupo Prezidentūrą, Vyriausybę, Lietuvos banką, kitas valstybės įstaigas.

Tokio akompanimento fone organizuoti Baltijos šalių parlamentų rinkimai. Jiems „dirigavo“ specialūs Sovietų Sąjungos įgaliotiniai – Vladimiras Dekanozovas, Andrejus Vyšinskis ir Andrejus Ždanovas.

Kremliaus paskirtas vyriausybės vadovas Justas Paleckis išleido rinkimų įstatymą. Valstybės saugumo departamento vadovas taip pat sovietų paskirtas Antanas Sniečkus patvirtino vadinamųjų „priešvalstybinių partijų likvidavimo planą“ - leista veikti tik Darbo liaudies sąjungai, kuri iš tiesų Maskvos emisarų sugalvota širma Lietuvos komunistų partijai.

Liepos 17 d. paskelbti rinkimų į vadinamąjį Liaudies Seimą rezultatai: iš 79 mandatų, 40 – ką tik iš pogrindžio išėjusių komunistų rankose. Liepos 21 d. sušauktas pirmasis Liaudies Seimo posėdis.

Anot istorijos tyrinėtojų, Liaudies Seimas dar nebuvo pradėjęs darbo, o komunistų dienraštis „Tiesa“ jau pranešė, kad Lietuva skelbiama Sovietų Socialistine Respublika ir prašosi priimama į Sovietų Sąjungos „broliškų tautų šeimą“. Posėdį pradėjęs Lietuvos prezidentu paskelbtas vyriausybės vadovas J. Paleckis sveikino „išvaduotos Lietuvos liaudies atstovus”.

Ant Rusijos ambasados blankų rusų kalba surašytoje Liaudies Seimo darbotvarkėje – Lietuvos valstybės santvarkos, žemės ūkio, bankų ir pramonės nacionalizavimo klausimai. Neatsiklausus Lietuvos žmonių, be jokio referendumo, priimta deklaracija, kad įvedama sovietų valdžia, nutarta parengti naują Lietuvos Konstituciją sovietinės Konstitucijos pagrindu.

Sudaryta Liaudies Seimo įgaliotoji komisija rugpjūčio 3 d. Maskvoje visų Lietuvos tarybų socialistinės respublikos darbo žmonių vardu pasiprašė į Sovietų Sąjungos sudėtį sąjunginės respublikos teisėmis. Rugpjūčio 24 d. sušaukta nepaprastoji Liaudies Seimo sesija, J. Paleckis referavo apie sėkmingai įvykdytą misiją. Lietuvos tautos laukė trėmimai į Sibirą, milžiniškos netektys ir kova dėl nepriklausomybės.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) reagavo žaibiškai: 1940 liepos 23 Valstybės Sekretoriaus pareigas ėjęs Samneris Wellesas paskelbė deklaraciją dėl padėties Baltijos šalyse ir jų aneksijos nepripažinimo.

Prieš  75 metus spausdinimo mašinėle surašytame dokumente išdėstytos pozicijos  Amerika laikėsi iki pat 1990 m., kai Lietuva, Latvija ir Estija pagaliau atkūrė nepriklausomybę. 2002 m. lapkritį tuometis JAV prezidentas George`as Bushas užtikrino, kad Lietuvos piliečiai agresijos akivaizdoje niekada nebekovos vieni. „Visi Lietuvos priešai yra ir JAV priešai“, – tuomet sakė G. Bushas.

Nuo istorinės S. Welleso deklaracijos paskelbimo praėjo 75-eri metai, prezidentė Dalia Grybauskaitė atviru laišku dėkojo Amerikos tautai - visą okupacijos laiką Lietuvos Trispalvė plevėsavo JAV departamente, Lietuvos ambasada buvo oficialiame protokolo sąraše.

„Prieš 75-erius metus JAV pasakė, kad niekada nepripažins Baltijos šalių prievartinės aneksijos. Atrodo, reikėtų tai palikti istorijai. Mums ir dar 50-čiai šalių, kurios prisijungė prie šios deklaracijos buvo aišku, kad teisė negali būti įgyta jėga. Panaudojus jėgą, teisė neatsiranda nei teritorijai, nei valstybei, nei tautai“, – sako šalies vadovė.

Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis tikina, kad šiandienos Rusija, laužydama  visus tarptautinius įsipareigojimus, elgiasi it tikroji grobuoniškos sovietų politikos paveldėtoja, todėl JAV pozicija dėl Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo išlieka aktuali ir šiandien.

 „Tereikia pakeisti datą ir nusiųsti į Kremlių. Šiandien. Ir prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos įrašyti Ukrainą, Gruziją. Yra, ką dar įrašyti, nes Rusija tęsia tą pačią Josifo Stalino politiką. Bet tai – ne tik Rusija, ne tik J. Stalinas. Tai – principas, kad taip gyvent negalima“, – įsitikinęs V. Landsbergis.

Minint 75-ąsias S. Welleso deklaracijos metines, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo politika – labai svarbus moralinis aktas, kuris padėjo Lietuvai atlaikyti, o dabar įpareigoja mus.

„Tai – sudėtinga situacija, kaip dabar, pavyzdžiui, Krymo okupacija nepripažinimas yra ne tik teisinis. Tai – moralinis, politinis aktas. Taip pat – Pietų Abchazijos okupacijos, Pietų Osetijos, Abchazijos arba Padniestrės Moldovos nepripažinimas. Mes tą žinom iš savo, šių dienų aktualijų. Galime suprasti, kaip tie žmonės jaučiasi. Mes jau esam kitokie - nesame vienui vieni, kaip buvom tada. Dabar jau esam kartu su savo stipriausia sąjungininke – JAV. Kovojame už laisvę, kad ji būtų prieinama visiems, ne tik mums“, – minėjimo metu kalbėjo L. Linkevičius.

Šią savaitę S. Welleso deklaracijos 75-metis prisimintas ir JAV. Valstybės sekretorius Johnas Karry`is Baltijos valstybių prijungimą prie Sovietų Sąjungos pavadino prievartine aneksija ir pakartojo, kad teritorinis suverenių valstybių vientisumas yra neliečiamas. JAV diplomatijos vadovas taip pat pasveikino Baltijos šalis ir pavadino jas NATO sąjungininkėmis, ES narėmis ir partnerėmis, kurios laikosi tų pačių pažiūrų dėl taikios, vieningos ir laisvos Europos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...