captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kremlius suprato, kad Lietuvos rusai jai lojalesni, nei norėtųsi?

Prieš aštuonetą metų iš Talino centro perkeliant Bronzinio kario skulptūrą, Estijos sostinėje vyko riaušės, nuo Lietuvos sostinės Žaliojo tilto nukeliant sovietines skulptūras, provokacijų ir konfliktų išvengta. Rusakalbiai Lietuvoje labiau integravosi į visuomenę, skulptūrų reikšmė ne tiek didelė, o ir Rusijos žiniasklaida provokacijų nekurstė, priežastis vardija LRT.lt pašnekovai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Prieš aštuonetą metų iš Talino centro perkeliant Bronzinio kario skulptūrą, Estijos sostinėje vyko riaušės, nuo Lietuvos sostinės Žaliojo tilto nukeliant sovietines skulptūras, provokacijų ir konfliktų išvengta. Rusakalbiai Lietuvoje labiau integravosi į visuomenę, skulptūrų reikšmė ne tiek didelė, o ir Rusijos žiniasklaida provokacijų nekurstė, priežastis vardija LRT.lt pašnekovai.

Bronziniam kariui keliaujant į karių kapines, Estijos sostinės centre 2007-aisias dėl to įvyko riaušės. Keli šimtai protestavusių žmonių daužė vitrinas, padeginėjo prekybos kioskus ir vartė automobilius. Neramumai kilo po to, kai policija išvaikė tūkstantinį mitingą prie Bronzinio kario paminklo. Per masines riaušes ir susirėmimus su policija vienas žmogus žuvo ir dar mažiausiai 44 buvo sužeisti.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad nemažai įtakos tam turėjo šios skulptūros reikšmė, kuri rusakalbiams Estijoje buvo daug didesnė nei Žaliojo tilto skulptūrų reikšmė rusakalbiams Lietuvoje.

„Bronzinis karys Taline buvo siejamas su Nežinomo kario kapu. Nors tas kapas buvo perkeltas, Estijos rusams skulptūra asocijavosi su kritusių karių atminimu. Nepaisant to, kad paties kapo ten jau nebuvo, tam tikra religinė tą kapą supusi šventumo aureolė ir pagarba išliko. Tai buvo viena protestų ir riaušių paskatų“, – kalba G. Mažeikis.

Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Laurynas Kasčiūnas sako nemanantis, kad simbolių skirtumas galėjo būti reikšmingas. „Žinome, kad, jei tik norėtų, Rusija šias skulptūras ir jų simbolinę reikšmę suniveliuotų“, – tikina pašnekovas.

Skleisti propagandos nesivargino

Abu LRT.lt pašnekovai pastebi, kad, perkeliant Bronzinį karį, Rusijos propaganda žiniasklaidoje ir tuo metu pradėjusiuose populiarėti socialiniuose tinkluose buvo itin aktyvi.

„Žmonės buvo kviečiami, mobilizuojami protestuoti. Žaliojo tilto atveju žinutės Rusijos spaudoje buvo veikiau reprezentacinės, buvo bandoma paaiškinti, kas vyksta. Tiesa, tai buvo daroma Lietuvai nepalankiu tonu, tačiau žmonės nebuvo kviečiami atlikti jokių ypatingų veiksmų“, – pažymi G. Mažeikis. 

L. Kasčiūno teigimu, prielaidų pakurstyti Lietuvos rusakalbius Rusijos žiniasklaida turėjo – Lietuvoje buvo nuolat diskutuojama apie istorinę, kultūrinę Žaliojo tilto skulptūrų reikšmę. Tačiau proga nepasinaudota.

„Matėme Rusijos žiniasklaidos reportažus jau po to, kai skulptūros buvo nukeltos. Juose buvo kalbama, kad neva perrašinėjame istoriją, negerbiame sovietinės kariuomenės, esame per vieną žingsnį nuo fašizmo.

Ar išankstinės provokacijos suveikusios? Nežinau. Manau, Rusija suvokia, kad mobilizuoti Lietuvos rusakalbius turi mažesnes galimybes. Kita vertus, tai yra tam tikras Lietuvos visuomenės organiškumo įrodymas“, – sako L. Kasčiūnas.

Rusijai palankios organizacijos – per silpnos

Pasak RESC analitiko, rusakalbių integracija Lietuvoje kur kas sėkmingesnė nei Estijoje prieš aštuonerius metus. Dėl to, sako pašnekovas, Lietuvos rusakalbiai nepasiduoda tokioms lengvoms Kremliaus manipuliacijomis, kaip Latvijos ar Estijos visuomenėje. Be to, Lietuvoje jų yra mažiau.

Jam antrina ir G. Mažeikis: „Vilniuje gyvenantys Lietuvos rusai labai smarkiai pasikeitė. Ne kartą esu minėjęs, kad Lietuvoje vartojama rusakalbių sąvoka yra neadekvati: vis stiprėja baltarusių savimonė, atsiranda ukrainietiška savimonė, o tai oponuoja Maskvos skatinamai tapatybei. Galiausiai lenkai, kurie anksčiau save labiau tapatindavo su rusais, dabar yra visai kitokie.

Ši didėjanti rusakalbių įvairovė naikina patį rusakalbiškumo mitą, kuriuo tik ir galėjo remtis Maskvos propaganda, jei būtų norėjusi pakviesti priešintis.“

Pašnekovai pabrėžia dar vieną svarbų aspektą – per 25 nepriklausomybės metus Lietuvoje nebuvo atvirai prorusiškos, rusakalbių interesus ginančios organizacijos, kuri galėtų būti struktūrinis mobilizacijos veiksnys.

„Lietuvoje esanti rusakalbė spauda arba rodo lojalumą Lietuvos valstybei, arba bent jau stengiasi per daug nesipykti – oponuodama vengia atviro prokremliško tono.

Šalyje taip pat nėra institucijos, kuri galėtų organizuoti pasipriešinimo veiksmus. Visokios veteranų organizacijos seniai yra labai silpnos, jų nariai nėra aktyvūs ir galbūt kiek kitaip prisimena Antrąjį pasaulinį karą, nei Maskva nori jį vaizduoti. Manau, kad, kai kalbame apie Maskvos propagandos paveikumą Lietuvoje, pripučiame daugiau baubų, nei Maskva čia sugebėtų padaryti“, – teigia G. Mažeikis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...