captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mažinti jaunimo nedarbą mokosi iš lietuvių

Jaunieji samarietiškų organizacijų nariai iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, susirinkę į tarptautinę stovyklą Lietuvoje, diskutuoja apie jaunimo nedarbą Europos Sąjungos šalyse. Mat Lietuva – viena iš sparčiausiai jaunimo nedarbą įveikiančių Europos Sąjungos šalių, sugebėjusių per ketverius metus nuo 2010-ųjų jį sumažinti beveik perpus.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Jaunieji samarietiškų organizacijų nariai iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Bosnijos ir Hercegovinos, susirinkę į tarptautinę stovyklą Lietuvoje, diskutuoja apie jaunimo nedarbą Europos Sąjungos šalyse. Mat Lietuva – viena iš sparčiausiai jaunimo nedarbą įveikiančių Europos Sąjungos šalių, sugebėjusių per ketverius metus nuo 2010-ųjų jį sumažinti beveik perpus.

Į stovyklą susirinkęs jaunimas bando aiškintis, su kokiomis problemomis susiduria jauni žmonės, norėdami įsidarbinti. Štai Vokietijos atstovas sako, kad jų šalyje nedarbas nėra  problema. Problema esą yra susirasti mėgstamą darbą, kurio galima būtų paieškoti ir už Vokietijos ribų.

„Labai svarbu gauti daugiau informacijos apie darbo pasiūlymus kitose šalyse. Mes galėtume išmokti daugiau kalbų, susipažinti su tų šalių kultūra. Valdžia turėtų organizuoti tų šalių kalbų ir kultūros pažinimo kursus prieš jaunimui įsidarbinant“,– sakė Vokietijos samariečių bendrijos atstovas      Matthias Malt.

„Bosnijoje jaunimo nedarbas sudaro 60 procentų nuo visų bedarbių skaičiaus. Jaunuoliai baigia aukštąjį mokslą ir neina dirbti prastesnių darbų, nes minimalus atlyginimas Bosnijoje tik 175 eurai, ir už tokį atlyginimą nieks nenori dirbti. Jie emigruoja“,– pasakojo studentė iš Bosnijos Amina Hajdarevič.

„Latvijoje jauniems žmonėms sunkoka rasti darbą, vasaros praktikos ar stažuotės dažniausiai gaunamos per asmeninius ryšius, per giminaičius ar panašiai“,– skundėsi latvis Girts Lacis.

Krizės metais, 2010-aisiais, jaunimo nedarbas Lietuvoje viršijo 35 procentus. Naudojant nacionalines lėšas iki 2014-ųjų jis buvo mažinamas kasmet 4 procentais ir šių metų gegužę siekė 16 procentų.

Šiemet jaunimo nedarbo problemoms spręsti bus pradėti naudoti jau ir europiniai pinigai. 2014-2020 metams Europos Komisija Lietuvai yra skyrusi 90 mln. eurų, už kuriuos į darbo rinką ketinama įtraukti per 45 000 jaunuolių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia du projektus, vienas pradės veikti netrukus.

„Pirmiausia daug dėmesio skiriame būtent tiems jauniems žmonėms, kurie nėra registruoti darbo biržoje, kurie net neateina registruotis, kurie nesimoko, nedirba, yra neaktyvūs. Siekiame juos tiesiog surasti“,– pasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos sk. vedėjo pavaduotoja Milda Kojelienė.

Šiuo metu darbo ieškančiųjų gretas papildo absolventai, kurių registruota maždaug 2000. Iš viso liepos 1 dieną teritorinėse darbo biržose registruota per 26 000 jaunuolių iki 29 metų.

„Šiuo metu kaip tik rengiame akciją ir kviečiame jaunus žmones dalyvauti renginių cikle „Nuo diplomo iki darbo sutarties“, kur jaunuoliai gali gauti informacijos ir įvairių konsultacijų, atitinkančių jų poreikius, kaip, tarkim, save geriau pristatyti darbdaviui“,– pasakojo Darbo biržos Darbo išteklių sk. vedėja Inga Liubertė.

Eurostato duomenimis, bendras nedarbo lygis Lietuvoje dabar sudaro 8 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...