captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kova dėl istorinės atminties

Lietuva vėl mini Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienas. Tačiau sovietiniai nusikaltimai visos Europos istorinėje atmintyje vis dar ne tokie baisūs kaip nacistiniai. Kodėl?  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuva vėl mini Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienas. Tačiau sovietiniai nusikaltimai visos Europos istorinėje atmintyje vis dar ne tokie baisūs kaip nacistiniai. Kodėl?

Apie skirtingą istorinę atmintį „Lietuvos ryto“ žurnalistas Vytautas Bruveris kalbėjosi su Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomuoju direktoriumi Ronaldu Račinsku. 

Birželio 14-ąją Lietuva pagerbia pirmųjų masinių sovietinių trėmimų aukas. Bet akivaizdu, kad Lietuva, kitos Vidurio bei Rytų Europos valstybės ir Vakarų Europa apie skaudžius XX amžiaus istorijos puslapius toliau kalba skirtingai. 

Matydami vienų pastangas sovietinį totalitarizmą paversti neatskiriama bendros europinės istorinės atminties, tarptautinės teisės dalimi, kiti atsako badydami pirštais į rytų europiečių vaidmenį holokauste. 

Ar Rytų ir Vakarų pozicijos nors kiek artėja viena prie kitos?

Iš tiesų Vakarų Europos valstybių ir visuomenių istorinė atmintis, netgi politinė savimonė pirmiausia remiasi konkrečiomis aplinkybėmis, kurios susiklostė po Antrojo pasaulinio karo. 

Vakarams pagrindinis ir vienintelis blogis, „tikrasis“ totalitarizmas – tai fašizmas, prie kurio sutriuškinimo prisidėjo ir buvusi Sovietų Sąjunga. 

O apie sovietų režimą kalbama taip: jis taip pat lyg ir buvo nugalėtas, kita vertus, lyg ir sužlugo pats. 

Kad Vakaruose dominuoja toks požiūris, lemia keli veiksniai. 

Pirmiausia vakarų europiečiai patyrė tik nacių priespaudą, o jų žinios apie tai, kas buvo sovietai, arba labai miglotos, arba tik teorinės. Itin iškalbingas pavyzdys – prieš kelerius metus Švedijoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Net apie 90 procentų respondentų puikiai žinojo, kas yra Aušvico koncentracijos stovykla, taip pat tai, kad naciai nužudė 6 mln. žydų. 

Tačiau paklausti, kiek, jų manymu, komunistiniai režimai visame pasaulyje nužudė žmonių nuo 1917 metų, dauguma atsakė, jog greičiausiai 10 tūkstančių, kita, mažesnė, dalis – apie 100 tūkstančių. 

Tuo, kad istorinė atmintis būtų užtušuota, ypač suinteresuota Maskva. 

Rusijos valdantieji puikiai supranta, kad jei prasidėtų dideli tarptautiniai procesai, skirti įvertinti ir pasmerkti sovietinį totalitarizmą taip pat, kaip fašistinį, iškiltų grėsmė jų pozicijoms šalies viduje.

Juk istorinę pergalę prieš fašizmą, išgelbėjusią „visą pasaulį“, Kremliaus valdžios pastangomis dabar stengiamasi paversti ir rusų tautos atminties, tapatybės centru, ir tautos telkimo instrumentu. 

Kita vertus, į rusų galvas kalama mintis, kad stalininės represijos buvo neišvengiamos siekiant pergalės, šalies „modernizacijos“, savaip pateisina ir dabartinį autoritarizmą.

Vakarai kol kas linkę pasiduoti Maskvos spaudimui, nes mano, kad politiniai ir ekonominiai santykiai su Rusija daug svarbesni nei koks nors istorinis teisingumas arba solidarumas su naujosiomis Europos Sąjungos narėmis.

Juolab, kaip minėjau, prorusiška ir prosovietinė vieno istorinio blogio koncepcija yra persmelkusi didžiąją dalį Vakarų Europos visuomenės, intelektualinio ir politinio elito.

Tad nieko keista, kad dažnas vakarietis jūsų net neklausys, jei jam priminsite, jog stalininė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija iš pradžių buvo talkininkės, veikė ranka rankon. 

Kita vertus, ką kalbėti apie padėtį Vakaruose, jei ir mes patys tarpusavyje toli gražu nesame susitarę dėl kai kurių pamatinių dalykų. Todėl mūsų pozicija dėl komunizmo pasmerkimo yra tik „oficiali”, neturinti visuomenės ir politinio elito deramos paramos. 

Ar įmanoma tokią padėtį pakeisti?

Procesai, manau, vis dėlto juda į priekį – nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi. 

Juk, pavyzdžiui, ir holokaustas Vakarų istorinėje atmintyje labai svarbią vietą užėmė tik prabėgus maždaug dvidešimčiai metų po Antrojo pasaulinio karo. 

Galbūt natūralu, kad diskusijos dėl sovietinio totalitarizmo tapo labiau girdimos irgi pastaraisiais metais – prabėgus dviem dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo. 

Europoje ir jos centrinėse institucijose dar 2007 metais buvo pradėta svarstyti idėja įpareigoti visas ES nares privalomai kriminalizuoti nacistinių nusikaltimų neigimą ir tų nusikaltimų aukų menkinimą.

Lietuva, kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės pasinaudojo proga ir ėmė siūlyti tą patį taikyti sovietų nusikaltimams ir jų aukoms. 

Susitarti nepavyko. Mes atsitraukėme, o visos ES mastu buvo kriminalizuotas tik nacistinių nusikaltimų neigimas. Vis dėlto svarbu tai, kad paliekama erdvė ir galimybė tolesnėms diskusijoms šia tema.

 Žinoma, didelė yra ir jūsų minėta problema. Vakaruose daug kas teigia, jog Vidurio ir Rytų Europos šalys sovietinį totalitarizmą prilyginti fašistiniam siekia dėl to, kad sumenkintų holokaustą ir savo atsakomybę dėl dalyvavimo jame. 

Apie tai ypač garsiai stengiasi kalbėti ir Rusija.

Gal reikėtų keisti taktiką – ne tik dar labiau plėsti holokausto tyrimus, švietimą apie jį Lietuvoje, bet ir, pavyzdžiui, savo įstatymuose kitaip apibrėžti genocido sąvoką?

Skirtingas genocido traktavimas Vakaruose ir pas mus yra labai didelė problema. Mūsų įstatymuose jis apbrėžiamas ne tik kaip rasinių ar tautinių, bet ir politinių, socialinių grupių naikinimas. 

Gerai žinoma, kad genocido sąvoka iki dabartinių ribų tarptautinėje teisėje susiaurinta buvusios Sovietų Sąjungos ir jos satelitų pastangomis. 

Tačiau sutinku, jog galėtume svarstyti, kad ir mums galbūt reikėtų susiaurinti genocido apibrėžimą ar ieškoti kitų terminų sovietiniams nusikaltimams. 

Juk problema dėl komunizmo ir fašizmo sulyginimo, kelianti aistrų, iš principo yra dirbtinė. 

Vyksta kova dėl terminų, ginčai, kas labiau nukentėjo. 

Tačiau iš esmės koks skirtumas, kokiu pagrindu buvo nužudytas žydų berniukas, miręs dujų kameroje, ir lietuvių berniukas, miręs nuo bado Sibire? Jie abu turėtų būti visų deramai prisimenami.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close