captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sudarė universitetų mirtininkų sąrašą

Ketvirtadienį plaukus raunasi ne tik kvietimo studijuoti nesulaukusieji ar įstoję ne ten, kur norėjo, bet ir aukštosios mokyklos. Paaiškėjo, kad kai kur priimtųjų skaičiai smuko dramatiškai.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Ketvirtadienį plaukus raunasi ne tik kvietimo studijuoti nesulaukusieji ar įstoję ne ten, kur norėjo, bet ir aukštosios mokyklos. Paaiškėjo, kad kai kur priimtųjų skaičiai smuko dramatiškai.

Labiausiai švęsti turėtų Vilniaus universitetas, į valstybės finansuojamas vietas pritraukęs 2502 studentus. Tai – netgi daugiau nei praėjusiais metais, kai į nemokamas vietas priimti 2444 studentai. Kauno technologijos universitetas šįmet į valstybės finansuojamas vietas pritraukė 1449 studentus, pernai tokių buvo 1485. Vilniaus Gedimino technikos universitetas šįmet priėmė 1207 studentus, pernai tokių buvo 1232.

Kitiems universitetams džiaugtis nėra kuo. Itin nukraujavo Mykolo Romerio universitetas: į valstybės finansuojamas vietas šįmet priėmė tik 118 studentų, palyginimui pernai – 352.

Šiaulių universitete šįmet nemokamai studijuos 89 studentai, pernai tokių buvo 169. Dramatiškai smuko priėmimas į Kazimiero Simonavičiaus universitetą: šįmet į valstybės finansuojamas vietas priimti tik 4 studentai, pernai tokių buvo 37.

Mažiau studentų pritraukė ir Klaipėdos universitetas: 187 šįmet, kai praėjusiais metais tokių buvo 233. Nelinksma ir Lietuvos edukologijos universitete: šįmet į valstybės finansuojamas vietas pritraukti 262 studentai, praėjusiais metais tokių buvo 311.

Liūdna turėtų būti ir Aleksandro Stulginskio universitetui: į valstybės finansuojamas vietas pakviesti 179 studentai, praėjusiais metais – 317. Mažiau studentų pritraukė ir Vytauto Didžiojo universitetas: 469 šįmet, 535 praėjusiais metais.

Mažiau studentų turės ir meno akademijos. Vilniaus dailės akademija priėmė 181 studentą, Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 111. Palyginimui praėjusiais metais šios akademijos priėmė atitinkamai 243 ir 141 studentą. Tiesa, šie skaičiai dar negalutiniai – universitetai dar gali gauti 518 tikslinio finansavimo vietų. Tai paaiškės po antrojo priėmimo etapo.

Viltis – mokantys savo lėšomis

Nesulaukę pakankamai studentų valstybės finansuojamose vietose, universitetai bandys atsigriebti priimdami į mokamas. Čia pirmauja Vilniaus universitetas, į mokamas vietas pakvietęs 1237 studentus. Mykolo Romerio universitetas studijuoti mokamose vietose pasiūlė 1200 studentų. Vytauto Didžiojo universitetas studijuoti savo lėšomis kviečia 779 studentus, Vilniaus Gedimino technikos – 785, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 741, Lietuvos sporto universitetas – 394. Aleksandros Stulginskio universitetas į mokamas vietas pakvietė 489 studentus, Klaipėdos universitetas – 468, Kauno technologijos universitetas – 448.

Tačiau ir šiais skaičiais aukštosios dar neturėtų džiaugtis: paprastai studijuoti savo lėšomis sutinka ir sutartis pasirašo mažiau, nei pakviesta.

Kolegijų sektoriuose geriausiai sekėsi Vilniaus kolegijai – į valstybės finansuojamas vietas pakviesti 1762 studentai. Kauno kolegija studijuoti nemokamai pakvietė 1512 studentų. Šios kolegijos – lyderės ir kviesdamos studijuoti į mokamas vietas: Kauno kolegija pakvietė 800, Vilniaus kolegija – 650 studentų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė, kad studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos 14 516 asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesta 12 443 stojantieji.

Šįmet bendrajame priėmime dalyvavo 33 198 stojantieji, praėjusiais metais tokių buvo 35 550.

N. Mačiulis: abiturientai sudarė universitetų-mirtininkų sąrašą

„Žiūriu į LAMA BPO paskelbtą 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus. Po kurio laiko suvokiu, kad į ekraną žiūriu išsižiojęs. Susigėdęs užsičiaupiu. Toliau žiūriu. Vėl burna prasiveria. Tai yra trileris. Lietuvos abiturientai sudarė universitetų-mirtininkų sąrašą“, – „Facebook`e“ paskelbė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis pastebi, kad penkiuose universitetuose valstybės finansuojamas vietas pasirinko keturi arba mažiau studentų. Dviejuose universitetuose į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo maždaug du kartus. Viename universitete į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo tris kartus.

Ekonomisto teigimu, viename universitete į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo... dešimt kartų. Viename universitete mokamose ir nemokamose vietose studijuoti nusprendė... keturi studentai. Viename universitete darbuotojų skaičius yra tris kartus didesnis nei bendras – į mokamas ir nemokamas vietas – kviečiamų bakalaurų skaičius.

„Galbūt Švietimo ir mokslo ministerijoje kas nors atkreips dėmesį į tai, kad aštuoniolikmečių šiemet Lietuvoje yra 34 procentais mažiau, nei jų buvo prieš 10 metų. O universitetų yra daugiau. O studijų kokybė su universitetų skaičiumi nekoreliuoja. Tiksliau koreliuoja. Koreliacijos koeficientas yra neigiamas“, – aiškina N. Mačiulis.

G. Steponavičius: kas dar turi atsitikti?

Stojimo rezultatus „Facebook`e“ įvertino buvęs švietimo ir mokslo ministras, Seimo narys Gintaras Steponavičius. Pasak G. Steponavičiaus, stipriausios aukštosios mokyklos ir toliau užduoda toną: tai Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetai. Politiko nuomone, tarp kolegijų tradiciškai užtikrintai atrodo Vilniaus ir Kauno kolegijos.

„Bėda su keliais universitetais, ir šių metų stojimas tai tik dar aiškiau patvirtina: kritimo kreivė Šiaulių, Klaipėdos, Edukologijos, Sporto universitetuose. Šiuose valstybiniuose universitetuose per 5 metus studentų skaičius sumenko dvigubai ar net daugiau. Kas dar turi atsitikti, kad šie universitetai pradėtų įgyvendinti giluminius pokyčius arba iškelti rankas aukštyn“, – klausia G. Steponavičius.

Pasak G. Steponavičiaus, net ir prastėjant dalies silpniausių aukštųjų mokyklų vidinei situacijai, pačios akademinės bendruomenės nėra pasiruošusios imtis žingsnių, kurie vestų į jungimąsi, konsolidavimąsi.

G. Steponavičius tikisi, kad dar šįmet apie tai bus kalbama valstybės lygmeniu.

„Akivaizdu, kad atskirose aukštosiose mokyklose, ypač turint milžinišką pastatų infrastruktūrą ir studentų skaičiui sumažėjus dvigubai, o kai kuriais atvejais ir trigubai, vien pasyvus situacijos stebėjimas valstybės požiūri, mano supratimu, nedovanotinas. Reikalinga vizija ar žvilgsnis keliems metams į priekį“, – DELFI kalbėjo G. Steponavičius.

Jis taip pat pastebi, kad diskriminuojamas privatus aukštasis mokslas: tik keli šimtai studentų galės studijuoti nevalstybinėse aukštosiose gaudami valstybės finansavimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...