captcha

Jūsų klausimas priimtas

Stojimo rezultatai: išryškėjo anomalijos

Ketvirtadienį paskelbti stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai atvėrė aukštojo mokslo sistemos žaizdas: vienos aukštosios nusistatė priėmimo slenksčius, o kitos, daugiausia į mokamas vietas, priėmė bet ką.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Ketvirtadienį paskelbti stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai atvėrė aukštojo mokslo sistemos žaizdas: vienos aukštosios nusistatė priėmimo slenksčius, o kitos, daugiausia į mokamas vietas, priėmė bet ką.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė, kad studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos 14 516 asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Stojantysis šįmet galėjo gauti tik vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje.

LAMA BPO prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorius Pranas Žiliukas DELFI sakė, kad didiesiems universitetams sekėsi kiek geriau, tačiau mažiau studentų surinks regioniniai universitetai. Kolegijose situacija panaši.

„Šįmet yra skirtumų dėl gana skirtingų reikalavimų. Aš čia nelinksmai linkęs komentuoti, nes į valstybės finansuojamas vietas universitetuose buvo būtina išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o į kolegijas – ne“, – teigė P. Žliukas.

Todėl, aiškina P. Žiliukas, ir stojančiųjų į kolegijas buvo daugiau, ir mokamų vietų rezultatai labai priklausė nuo aukštųjų mokyklų politikos.

„Dideliam apgailestavimui, tik du universitetai – KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – valstybės nefinansuojamoms vietoms ir valstybės finansuojamoms vietoms taikė tokius pačius reikalavimus. Kiti universitetai, kolegijos tų reikalavimų nevienodino. Rezultatas toks, kad universitetuose vieni į valstybės nefinansuojamas vietas pakvietė labai daug studentų – netaikė nei minimalių reikalavimu, nei slenksčio, arba labai mažą, o mokyklos, kurios taikė ir minimalius reikalavimus, ir slenkstį, nefinansuojamų vietų studentų pakvietė mažiau“, – dėstė P. Žiliukas.

Tai reiškia nelygias konkurencijos sąlygas: nukentėjo tos aukštosios, kurios siekė pritraukti stipresnius studentus.

P. Žiliukas konstatuoja, kad kontrastai aukštosiose kontrastai didėja. Štai norint įstoti į mediciną minimalus balas buvo 9,08, o kolegijose valstybės finansuojamą vietą buvo galima gauti su 0,8 balo.

Pašnekovo teigimu, norėtųsi, kad sąlygos stojantiems į universitetus ir kolegijas suvienodėtų ir mokyklos, nepriklausimai nuo finansavimo pobūdžio, priimtų vienodas žaidimo taisykles.

Apie pusšimtis siūlytų studijų programų nepritraukė stojančiųjų, tai pamačiusios, aukštosios mokyklos dar stojimo metu priėmimą į nerentabilias programa sustabdė.

Studentų sutartys su aukštosiomis mokyklomis bus sudaromos nuo penktadienio. Liepos 29-ąją prasidės pagrindinio priėmimo antrasis etapas, vėliau bus rengiamas papildomas priėmimas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...