captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: rudenį Susisiekimo ministerija turės atsakyti

„Lietuvos jūrų laivininkystės“ ir „Lietuvos geležinkelių“ padėtis rodo, kad Susisiekimo ministerija nesugeba susitvarkyti su jai valdyti pavestomis bendrovėmis ir už tai ministerija ar pats ministras turės atsakyti rudenį. Taip teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Lietuvos jūrų laivininkystės“ ir „Lietuvos geležinkelių“ padėtis rodo, kad Susisiekimo ministerija nesugeba susitvarkyti su jai valdyti pavestomis bendrovėmis ir už tai ministerija ar pats ministras turės atsakyti rudenį. Taip teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Matome, kad šiai ministerijai priklausančios stambios, svarbios įmonės, kurios į Lietuvos biudžetą turi mokėti dividendus, praktiškai kasmet jų moka vis mažiau ir mažiau. Tai yra rodiklis, kad ministerija negeba valdyti savo įmonių, tai daro neefektyviai ir politinė ministerijos hierarchija nesugeba tvarkytis. Rudenį, matyt, ateis laikas, kai kažkas turės atsakyti“, – LRT RADIJUI sako D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė: turiu žinių, kad jūreiviai geria vandenį iš įrenginių

Anot prezidentės, Susisiekimo ministerijai valdyti yra priskirta net 12 įmonių, kurios labai svarbios tiek dėl turto, tiek dėl darbuotojų skaičiaus. D. Grybauskaitės pastebėjimu, šių įmonių valdymas – labai vangus, neefektyvus ir netgi aplaidus.

„Ryškiausias pavyzdys – įstrigę net penki Lietuvos laivai. Susisiekimo ministerija turi daugiau kaip pusę bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų ir praktiškai yra pagrindinis savininkas. Žinome, kad problemos šioje įmonėje prasidėjo jau gerokai seniau. Kelių ministrų valdymas buvo labai nesėkmingas, buvo prisiskolinta, bet niekas to nesprendė, niekas nesirūpino laivais, įmone. Susisiekimo ministerija į šį procesą žiūrėjo pro pirštus“, – tvirtina D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, Susisiekimo ministerija apie šią situaciją neprakalbo tol, kol informacija nepasirodė viešojoje erdvėje. Prezidentė akcentuoja, kad šiuo metu labiausiai turi rūpėti žmonės, įstrigę laivuose. „Turiu žinių, kad kai kurie kone  priversti gerti vandenį iš įvairios įrangos, nes negali įsigyti geriamo vandens. Pažadai, kad pinigų bankai jau paskolino ir jie išsiųsti, – gražūs, bet neatitinka tiesos. Dalis laivų, ypač esančių ne europinėje teritorijoje, ne Europos Sąjungos (ES) šalyse, yra patekę į labai sudėtingą padėtį. Susisiekimo ministras ir ministerija turi prisiimti visą atsakomybę, pirmiausia – už Lietuvos žmones“, – nurodo D. Grybauskaitė.

Pasak jos, atskirų laivų ir pačios įmonės likimas – sudėtingas klausimas, nes aplaidžiai į bendrovės valdymą buvo žiūrima jau kurį laiką. Prezidentė svarsto, kad tai galėjo vykti net 10 metų. D. Grybauskaitės tvirtinimu, ar bus įmanoma išgelbėti įmonę, atskirus laivus, bus sprendžiama vėliau, nes šiuo metu susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus yra paprašyta, kad ministerija pradėtų tirti situaciją.

„Vasarą, kai Lietuvos žmonėms yra sunku užsienyje, jokių atostogų ministerijai negali būti. Žmonės yra mūsų atsakomybė. Jei reikia, prisijungs Užsienio reikalų, kitos ministerijos, bet pirminė atsakomybė, žinoma, tenka Susisiekimo ministerijai“, – tvirtina prezidentė.

„Lietuvos geležinkeliai“ – valstybė valstybėje?

D. Grybauskaitė pripažįsta, kad kita su Susisiekimo ministerija susijusi problema – „Lietuvos geležinkeliai“. Prezidentės teigimu, dėl šios įmonės vadovų aplaidumo, netoliaregiškumo ir negebėjimo komunikuoti su Europos Komisija (EK) prarasta net 172 mln. eurų.

„Tai – įmonė, kuri praktiškai tampa valstybe valstybėje. 100 proc. jos akcijų priklauso valstybei, bet bendrovė yra visiškai nekontroliuojama. Jau matėme, kad EK atmetė keletą projektų, kurie visiškai neatitiko „Rail Baltica“ programos, pagal kurią turėjo būti pateiktos paraiškos būtent Lietuvai skirtiems resursams panaudoti. [...] Lietuva prarado beveik pusę lėšų – 172 mln. eurų. Tai – beveik 500 mln. litų. Kas gali sau leisti švaistytis tokiais pinigais?“ – sako D. Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžia, kad Susisiekimo ministerija iš „Lietuvos geležinkelių“ nereikalauja atsakingumo. Anot D. Grybauskaitės, jei susisiekimo ministras nesugeba pareikalauti atsakomybės iš šios bendrovės vadovų, jis pats asmeniškai rudenį turės prisiimti atsakomybę už lėšų praradimą.

„Matome, kad šiai ministerijai priklausančios stambios, svarbios įmonės, kurios į Lietuvos biudžetą turi mokėti dividendus, praktiškai kasmet jų moka mažiau ir mažiau. Tai yra rodiklis, kad ministerija negeba valdyti savo įmonių, tai daro neefektyviai ir politinė ministerijos hierarchija nesugeba tvarkytis. Rudenį, matyt, ateis laikas, kai kažkas turės atsakyti“, – tvirtina D. Grybauskaitė.

Ragina į pabėgėlius žiūri pozityviai

Pasak prezidentės, 325 pabėgėliai, kuriuos Lietuva įsipareigojo priimti, nėra itin daug. D. Grybauskaitės teigimu, šalis jau dabar turi patirties, priimant panašų pabėgėlių skaičių. Ji nurodo, kad šiuo metu Rukloje gyvena 43, o integravimosi savivaldybėse – 95 pabėgėliai.

„Esame netoli to skaičiaus, nes per metus reikės priimti apie 160 pabėgėlių. Patyrimas jau yra. Kitas reikalas, kad tų žmonių šiek tiek padaugėja, nors ne tiek daug. Taip pat pasikeičia regionas. Mūsų pabėgėliai arba tie, kurie turi galimybę atvykti ir gauna prieglobstį, dažniausiai yra iš Ukrainos, [...] Vietnamo, Afganistano, Rusijos. Dabar turėsime kitus regionus“, – atkreipia dėmesį D. Grybauskaitė.

Ji svarsto, kad dėl šio pasikeitimo gali tekti šiek tiek pakeisti iki šiol taikytą integracijos politiką ir papildyti turimas žinias. „Tai – nieko naujo, tuo labiau kad tai darėme tik iš Lietuvos valstybės biudžeto, o dabar, pagal dvi programas, už kiekvieną atvykusį pabėgėlį Lietuvai bus skiriama 6–10 tūkst. eurų. Tai priklauso nuo programos. ES taip pat yra nusprendusi papildomai iš Europos biudžeto dvejiems metams skirti beveik 300 mln. eurų. Papildoma finansinė parama bus suteikta, kad galėtume integruoti šiuos žmones“, – teigia D. Grybauskaitė.

Ji pabrėžia, kad pirmiausia prie integracijos turės prisidėti atitinkamos ministerijos: Vidaus reikalų, Socialinių reikalų ir Švietimo, nes reikės mėginti padėti pabėgėliams išmokti lietuvių kalbos. Taip pat bus siekiama išugdyti rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius.

„Iššūkis išties yra, bet noriu paminėti ir galimybę. Gerai integravęsi žmonės tikrai atneš Lietuvai naudos. Turiu visai neseną pavyzdį. Susitinku su žmonėmis, kuriems pagal įstatymą priklauso suteikti Lietuvos pilietybę. Šią savaitę pas mane lankėsi dvi jaunos mergaitės vietnamietės. Jų tėveliai čia atvyko prieš 20 metų. Jie dirba Lietuvoje. Mergaitės baigusios lietuviškas mokyklas, gražiausiai kalba lietuviškai, nori mokytis aukštojoje mokykloje ir tikrai atneš naudos valstybei“, – pozityviai žiūrėti skatina D. Grybauskaitė.

Naujas laivas pakeis statytą dar 1969 m.

Liepos 23 d. sukanka 75 metai, kai Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) paskelbė, kad nepripažįsta neteisėtos Baltijos valstybių okupacijos ir aneksijos. D. Grybauskaitė akcentuoja, kad ši data Lietuvai yra viena svarbiausių, nes JAV, prie kurių vėliau prisidėjo dar 50 pasaulio valstybių, padėjo konstatuoti, kad aneksija negali būti ir nebus pripažinta.

„Tuo metu, 1940 m. liepos 21 d., mūsų marionetinis Liaudies Seimas Lietuvą paskelbė sovietine respublika, o jau po dviejų dienų principinga JAV pozicija suteikė mums vilties, kad to niekada niekas nepripažins. Kaip minėjau, 50 šalių patvirtino šią viltį ir mums padėjo išgelbėti mūsų aukso rezervus, mūsų ambasadas kai kuriose šalyse. Tai buvo didžiulis pasiekimas ir parama per tuos visus okupacijos metus, todėl padėkosiu šiai šaliai už lyderystę, drąsą tuo metu nepasiduoti ir netikėti, kad Lietuva pati pasiprašė tapti sovietine respublika“, – teigia šalies vadovė.

Savaitgalį į pajūrį vykstanti prezidentė juokiasi, kad, nors ten prasidės Jūros šventė, poilsio ji nėra numačiusi. D. Grybauskaitė taps vieno pasieniečių laivo krikšto mama. Šis laivas, prezidentės teigimu, pirmas Estijoje pastatytas naujas Lietuvos laivas, kuris pakeis dar 1969 m. statytą pasieniečių laivą.

„Kaip žinote, laivus krikštija tik moterys. [...] Be jokios abejonės, jam duosime vardą. Laivas bus pavadintas nepriklausomos Lietuvos pasieniečio Aleksandro Barausko, žuvusio nuo sovietų karių kulkos, garbei. Tai bus labai geras įvykis mūsų pasieniečiams, nes šis laivas – modernus, greitas, ekonomiškas. Jis ne tik saugos mūsų valstybės sienas, bet ir padės nelaimės ištiktiems mūsų laivams, žmonėms“, – tikina prezidentė.

Ji taip pat planuoja dalyvauti ir savaitgalį prasidėsiančioje 56-ojoje Jūros šventėje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...