captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa parodė: emigrantai jaučiasi labiau nemėgstami Lietuvoje, nei užsienyje

Užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa parodė, kad tik nedidelė dalis emigrantų šalyse, kuriose gyvena, susidūrė su neigiama nuomone apie save. Kur kas daugiau laimės užsienyje ieškančių lietuvių sulaukė neigiamo požiūrio iš pačių Lietuvių.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa parodė, kad tik nedidelė dalis emigrantų šalyse, kuriose gyvena, susidūrė su neigiama nuomone apie save. Kur kas daugiau laimės užsienyje ieškančių lietuvių sulaukė neigiamo požiūrio iš pačių Lietuvių.

Apklausos duomenys trečiadienį buvo pristatyti Užsienio reikalų ministerijoje.

Tyrimo duomenimis, su neigiama vietos gyventoų nuomone susidūrė 28 proc. užsienio šalyse gyvenančių respondentų. Mažiausiai su neigiama nuomone į save susidūrė gyvenantys JAV (86 proc.) ir Pietų Europos šalyse (90 proc.).

Į emigrantus lietuviai žiūri neigiamiau nei šalyse į juos žiūri kaip į imigrantus.

Paklausti apie to priežastis kai kurie apklaustieji minėjo, jog patys lietuviai užsienyje netinkamai elgiasi (62 proc.), imigrantai nemoka vietinės kalbos (31 proc.), skirtingų socialinių bei kultūrinių normų (22 proc.), žiniasklaida dažnai neigiamai vertina (19 proc.).

Tuo metu klausiami apie Lietuvos gyventojų nuomonę apie tai, kad jie yra lietuviai emigrantai, 40 proc. respondentų nurodė sulaukę priešiškos reakcijos.

Kad požiūris gerėtų, dauguma respondentų pasirinko alternatyvą „daugiau pagarbos žmogui, tolerantiškumo, sąminingumo Lietuvos visuomenėje“ (71 proc.).

„Į emigrantus lietuviai žiūri neigiamiau nei šalyse į juos žiūri kaip į imigrantus“, – per apklausos pristatymą kalbėjo ją atlikusios bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Anot jo, apklausa siekta suprasti, su kokiomis problemomis užsienyje susiduria lietuviai ir kokia ryšio su Lietuva problematika.

80 proc. apklaustųjų – su aukštuoju išsilavinimu. Buvo apklausiami ne mažiau kaip pusmetį užsienye gyvenantys lietuviai. Apklausa vykdyta internete.

Anot V.Gaidžio, aktyviai į klausimus atsakinėjo Airijos lietuviai, sunkiau buvo surasti gyvenančiųjų Rusijoje, Latvijoje.

„Gal jiems ne tokios aktualios šios tos problemos“, – svarstė jis.

Apklausa vykdyta plačiai – joje dalyvavo, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Argentinoje gyvenantys lietuviai.

Seka žinias apie Lietuvą

Apklausa parodė, kad daugiau kaip 90 proc. seka įvykius Lietuvoje, ne tik žiniasklaidoje, bet ir per socialinius tinklus. Internetinė žiniasklaida akivaizdžiai dominuoja, vyresni JAV gyvenantys lietuviai skaito spaudą.

Per pusantrų metų nuo 40 iki 50 proc. išaugo žiūrinčiųjų lietuvišką televiziją, dalis – per internetą, dalis per palydovinę televiziją.

Apklaustieji teigė, kad norėtų daugiau pozityvios informacijos api Lietuvą ir daugau informacijos apie galimybes įsidarbinti.

Beveik trečdalis neplanuoja grįžti

30 proc. apklaustų užsienio lietuvių sako neplanuojantys grįžt į Lietuvą. Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius sako, jog tai nėra didelis skaičius turint omenyje, kad apklausa apėmė ir seniai užsienyje gyvenančius emigrantus.

„Apklausos imtis buvo ne tik laikinai išvykę, bet ir įleidę šaknis emigrantai, (...) todėl tas 30 proc. nėra didelis skaičius. Juk tai reiškia, kad du trečdaliai lietuvių nemato kliūčių grįžti į Lietuvą“, – pristatyme sakė M. Bekešius.

Apklausa parodė, kad 36 proc. užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą įtakos turėtų šalies ekonominis augimas, 34 proc. – psichologinio klimato šalyje pokyčiai, didesnė tolerancija, pagarba žmogui. 24 proc. buvo svarbu, kad darbo užmokestis Lietuvoje būtų didesnis nei gyvenamoje užsienio valstybėje, o 22 proc. – kad pasikeistų darbdavių požiūris į žmogų.

Užsienio lietuvių, turinčiųjų vaikų iki 18 metų, buvo klausiama, ar jų vaikai lanko arba lankė formaliojo ugdymo lietuvišką mokyklą, neformaliojo lituanistinio ugdymo mokyklą arba naudojasi nuotolinio mokymo galimybėmis. 39 proc. respondentų į šį klausimą atsakė teigiamai, iš jų 61 proc. nurodė, kad jų vaikai lanko arba lankė neformaliojo lituanistinio ugdymo ar savaitgalinę mokyklą.

Daugeliui lietuvybės išlaikymas – svarbus

Pasak užsienio reikalų viceministro, gerinti lietuvių ugdymo situaciją užsienyje 2015 metais yra skirta apie 2,6 mln. eurų.

„Taip, apie tai galvojama, ties tuo dirbama, Švietimo ir mokslo ministerija šioje srityje turi ką nuveikti ir, neabejoju, nuveiks“, – sakė M. Bekešius.

88 proc. užsienio lietuvių nurodo, kad lietuvybės išlaikymas jiems yra svarbus. Daugiau nei pusė apklaustųjų savo pastangas išsaugoti lietuvybę siejo su lietuviškų knygų skaitymu ir lankymųsi su Lietuva susijusiuose renginiuose.

„Kaip tai beskambėtų, tik kalba ir kultūra, šokių kolektyvai, susibūrimai jiems yra būdas išsaugoti ryšį su Lietuvą“, – kalbėjo M. Bekešius.

Naudojasi Lietuvos institucijų paslaugomis

Beveik pusė (47 proc.) užsienio lietuvių nurodė, kad jie per paskutiniuosius metus naudojosi viešosiomis Lietuvos institucijų ir organizacijų paslaugomis. 59 proc. apklaustųjų naudojasi Lietuvos institucijų elektroninėje erdvėje teikiamomis viešosiomis paslaugomis. Dažniausiai tai yra Lietuvos ambasados ar konsulinės paslaugos, asmens dokumentų išdavimas, registrų paslaugos.

Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma – 72 proc. – apklaustų užsienyje gyvenančių lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra. Tie, kurie tokias kliūtis įžvelgė, dažniau minėjo visuomenės nuostatas užsienio lietuvių atžvilgiu, vyriausybės politiką, teisinį reguliavimą, o taip pat informacijos trūkumą.

Užsienio lietuvių apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ vykdė Užsienio reikalų ministerijos užsakymu. Ji vykdyta 2014 metų spalio – lapkričio mėnesiais, apklausta 630 užsienio lietuvių. Apklausos rengėjai pažymi, jog tyrimas nėra reprezentatyvus, nes apklausa vykdyta internete ir tikslinėse šalyse, į kurias pastaruoju metu lietuviai dažniausiai emigruoja.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...