captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis apie pabėgėlių paskirstymą: tai – „gaisro gesinimas“

Interviu BNS naujienų agentūrai Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pripažino – ES šalys supranta, kad 60 tūkstančių pabėgėlių paskirstymas tėra „gaisro gesinimas“, tad pagrindinis dėmesys bus telkiamas sienų apsaugai ir pabėgėlių grąžinimui į kilmės šalis.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Interviu BNS naujienų agentūrai Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pripažino – ES šalys supranta, kad 60 tūkstančių pabėgėlių paskirstymas tėra „gaisro gesinimas“, tad pagrindinis dėmesys bus telkiamas sienų apsaugai ir pabėgėlių grąžinimui į kilmės šalis.

Pasak jo, pirmadienį Briuselyje vykęs Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų susitikimas dėl pabėgėlių naštos pasidalijimo buvo „labai karštas ir audringas“ – jame Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, dauguma iš jų turbūt bus sirai. S. Skvernelis taip pat žadėjo aktyviai kalbėtis su Italija ir Graikija, kad iš jų į Lietuvą perkeliami pabėgėliai būtų atrinkti atsižvelgus į nacionalinio saugumo interesus, darbo rinkos poreikius ir kultūrinius aspektus.

Kiek Lietuvai teks priimti pabėgėlių per dvejus metus ir kas tai per žmonės?

Šiai minutei turime bendrą skaičių – 325: 70 žmonių iš trečiųjų šalių ir 255 žmonės iš Italijos ir Graikijos. Kol kas sutarta dėl 55 tūkst. žmonių perskirstymo, liko atviras klausimas dėl 5 tūkst., kurie bus paskirstyti gruodžio mėnesį. Turime tuos skaičius, kuriuos deklaravome derybų pradžioje pagal du kriterijus – gyventojų skaičių ir bendrąjį vidaus produktą. Perkėlimui iš trečiųjų šalių buvome numatę, kad galime priimti 85 asmenis, iš Italijos ir Graikijos – 240. Kadangi pabėgėlių skaičius iš trečiųjų šalių viršijo 20 tūkst. kvotą, šalys narės buvo paprašytos ieškoti kompromiso ir didinti kvotą iš Italijos ir Graikijos, tad mes nusprendėme priimti dar 15 žmonių.

Ar Lietuva yra pasirengusi priimti tiek pabėgėlių? Prieš mažiau nei du mėnesius sakėte, kad „įtempus visus pajėgumus galėtume kalbėti apie 40–50 žmonių grupę“.

Kalbėjau apie asmenis, kurie nelegaliai patenka į Lietuvą ir apie pajėgumus, kurie šiandien yra galimi su Pabradėje esančiu nelegalių imigrantų centru. Mes šiandien kalbame apie legalią migraciją – asmenų, kuriems suteikiamas pabėgėlio statusas, perkėlimą. Tai daugiau ne mūsų ministerijos, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalai. Per dvejus metus šis skaičius atitinka Lietuvos galimybes.

Kur pirmiausia bus apgyvendinti šie žmonės?

Šis klausimas ne visai man. Mechanizmas, kokie žmonės, kaip ir kur, bus vėliau. Bet pradžia bus Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.

Ar Vidaus reikalų ministerijos specialistai patys vyks į Italiją ir Graikiją?

Mes planuojame aktyviai dalyvauti šiame procese, kalbėtis su Italija ir Graikija, kad tie asmenys, kuriuos norėtume perkelti, atitiktų mūsų šalies nacionalinio saugumo interesus, taip pat kitus interesus, galbūt darbo rinkos poreikį, galbūt socialinius, kultūrinius, istorinius aspektus. Turėtume pasiųsti vadinamuosius ryšių karininkus, kad galėtų tame procese betarpiškai ir aktyviai dalyvauti.

Ar bus kaip nors užtikrinama, kad šie žmonės neišvyktų iš Lietuvos į turtingesnes Vakarų Europos šalis?

Buvo tikrai labai karštas ir audringas pasitarimas ir viena iš sąlygų yra ta, kad jie negalėtų išvykti iš tos šalies, kur gavo prieglobstį. Kitaip visos kvotos ir solidarumas prarastų prasmę.

Kaip realiai tai įmanoma užtikrinti?

Jie turės mūsų šalyje išduotus prieglobsčio prašytojo ar prieglobsčio turėtojo statusą patvirtinančius dokumentus ir ta sąlyga bus apibrėžta. Jeigu jie bus sulaikyti ne toje šalyje, kur buvo numatyta, numatomas grąžinimas ir sankcijos.

Ar dešimčių tūkstančių pabėgėlių priėmimas nesukels priešingo poveikio ir dar nepaskatins didesnio žmonių gabenimo iš Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų į Europą?

Derybose tai – visuomet akcentuojamas dalykas. Dešimtys tūkstančių žmonių Italijoje ir Graikijoje yra negebėjimo užtikrinti sienos apsaugą pietinėse valstybėse, neefektyvaus gražinimo mechanizmo, galbūt netinkamo įdirbio su kilmės šalimis spragos. Visos šalys supranta, kad yra gesinamas gaisras, bet pagrindinis dėmesys kreipiamas į priežasčių šalinimą – tai kova su organizuotomis grupuotėmis, kurios užsiima nelegaliu žmonių gabenimu, išorės sienų apsauga, realus efektyviai veikiantis grąžinimo mechanizmas. Yra principas nustatyti „saugių šalių“ sąrašą – asmenims iš jų prieglobsčio procedūra bus atliekama pagreitinta tvarka. ES yra įvairių pavyzdžių – Ispanija sugebėjo pakankamai efektyviai susidoroti su tais procesais, kurie šiandien kamuoja kitas valstybes.

Kada Lietuvos sraigtasparnis išvyks į pasienio misiją Viduržemio jūroje?

Lietuvos sraigtasparnis ir dvi įgulos į pietinių valstybių išorės sienų apsaugos misiją išvyksta rugpjūčio 1 dieną. Toks buvo išorės sienų valdymo agentūros „Frontex“ poreikis ir mes jį pilnai patenkinome.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...