captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lenkiškos braškės – saugios, bet ir toliau „virsta“ lietuviškomis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tiria, ar parduodamose braškėse pesticidų likučiai neviršija leidžiamų kiekių. Šiemet tyrimų rezultatai patvirtino, kad saugu valgyti tiek lietuviškas, tiek lenkiškas braškes. Tačiau nurodydami kilmės šalį pardavėjai dažnai bando apgauti pirkėjus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tiria, ar parduodamose braškėse pesticidų likučiai neviršija leidžiamų kiekių. Šiemet tyrimų rezultatai patvirtino, kad saugu valgyti tiek lietuviškas, tiek lenkiškas braškes. Tačiau nurodydami kilmės šalį pardavėjai dažnai bando apgauti pirkėjus.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo ištirti 39 mėginiai dėl 276 pavadinimų pesticidų likučių. Didžiausias leistinas jų kiekis nebuvo viršytas nė viename mėginyje, o penkiuose – visai nerasta pesticidų likučių.

Lenkiškose braškėse dažniausiai pasitaikė pesticidų ciprodinilo ir boskalido likučių, neviršijančių leistinos ribos, o lietuviškose – boskalido ir piraklostrobino.

„Tai fungicidai, skirti apsaugoti augalus nuo grybelinių infekcijų. Rasti kiekiai – nekenksmingi žmonių sveikatai. Šiemet visose Europos Sąjungos (ES) šalyse nustatyti tik trys atvejai, kuomet pesticidų likučiai braškėse viršijo didžiausius leistinus kiekius. Nesaugios uogos buvo įvežtos iš Egipto“, – sakė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Drumstienė.

VMVT tyrė ne tik pesticidų kiekius braškėse, bet ir tikrino šių uogų kokybę ir teisingai nurodytą kilmės šalį. Pastarąjį pusmetį patikrinta 7,5 tonų šviežių braškių ir dažniausiai buvo fiksuojama neteisingai nurodyta kilmės šalis – iš kitų ES valstybių atvežtos braškės buvo įvardijamos kaip lietuviškos. Tokių pažeidimų šiemet nustatyta 82 procentai, 2014 metais – 65 procentai, 2013 metais – 87 procentai.

„Taip pat išaugo pažeidimų, kuomet nustatomos ligos ir puviniai, skaičius. Vien tik pirmąjį šių metų pusmetį tokie pažeidimai sudarė 5,85 proc. nuo bendro skaičiaus, praėjusiais metais – 1,54 proc., o2013 metais – 0,04 proc. Didelis kritulių kiekis turėjo įtakos, kad uogos yra labiau pažeistos ligų nei ankstesniais metais, tačiau parduoti galima tik sveikas (nepažeistas ligų ir puvinių) uogas“, – pabrėžė A. Drumstienė.

Šiuo metu VMVT inspektoriai tikrina kitų vaisių ir daržovių kokybę bei saugą. Atrenkami persikų, nektarinų, arbūzų, aviečių, juodųjų serbentų, vyšnių, trešnių, mėlynių mėginiai pesticidų likučiams nustatyti.

Iš viso šiemet atrinkti ir ištirti 389 augalinių maisto produktų mėginiai teršalų likučiams ištirti. Nenustatytas nė vienas atvejis, kad teršalų kiekis viršytų teisės aktuose numatytas normas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...