captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vienas svarbiausių pasaulio lietuvių Seimo klausimų – dviguba pilietybė

Tris dienas Vilniuje posėdžiaus XV-asis Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Aktualius išeivijai ir Lietuvai klausimus spręs apie 150 dalyvių iš 33 pasaulio valstybių.
D. Navickienė, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
D. Navickienė, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Tris dienas Vilniuje posėdžiaus XV-asis Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas. Aktualius išeivijai ir Lietuvai klausimus spręs apie 150 dalyvių iš 33 pasaulio valstybių.

Susirinkę į XV-ąjį  Seimą pasaulio lietuviai ketina aptarti išeivių bendruomenės dabartį ir ateitį, kokių imtis priemonių, kad nebūtų užmiršta gimtoji kalba, kaip daryti įtaką kultūriniems mainams, aptars dalyvavimą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginiuose, vyksiančiuose 2018 metais,  diskutuos svarbiais geopolitiniais ir dvigubos pilietybės klausimais, numatys svarbiausias veiklos sritis ateinantiems trejiems metams, taip pat išsirinks naujus vadovus.

„Yra kitų niuansų kur mes spręsime, ar rinksime pirmininką, ar rinksime pirmininką su visu jo štabu. Tai čia bus diskutuojama, ar gal net planuojama, taip pat gal rinksime kultūros, švietimo ir kitų skyrių vadus ir pavaduotojus – mes dar tai turime išspręsti”, – sake Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas dr. Jonas Prunskis.

Trejus metus Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybai vadovavusi Danguolė Navickienė nerimauja, kad vis dar nesprendžiamas dvigubos pilietybės klausimas. Birželį pasaulio lietuviai yra priėmę rezoliuciją, siūlančią seimui dvigubą pilietybę įteisinti įstatymais, o ne spręsti klausimą referendumu, kuris, esą, yra nelaimėtinas.

„Referendume turi pasirodyti ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos balsuotojų. Tai yra pirmas kriterijus. Antras – pritarti referendumui turi ne mažiau kaip 50 proc. ne balsuojančių, o turinčių balso teisę. Tai įsivaizduojate – jeigu per prezidentės rinkimus dalyvavo 52 procentai balsuotojo teisę turinčių žmonių, tai visi jie turėtų pasisakyt už“,– sakė D. Navickienė.

„Pirmiausia turi būt politinis sutarimas ir pakeisti teisės aktai. Bet mes, Lietuva, esame turėję referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą ir tada buvo sutelktos bendros visų pastangos. Aš tikiu, kad ir šiuo klausimu galima tai padaryti“,– sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...