captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Paulauskas: Genocido centre nedingo nė viena prisipažinusių KGB bendradarbių byla

Perkeliant buvusių slaptų sovietų saugumo bendradarbių bylas iš Valstybės saugumo departamento (VSD) į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) nė viena jų nedingo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Perkeliant buvusių slaptų sovietų saugumo bendradarbių bylas iš Valstybės saugumo departamento (VSD) į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) nė viena jų nedingo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

„Kiek aš teiravausi, bylos visos sutampa. Nė viena nedingo“, – BNS sakė A. Paulauskas.

Taip jis komentavo LGGRTC saugomų prisipažinusių slaptų KGB bendradarbių bylų inventorizavimo rezultatus. Inventorizaciją atliko VSD.

Ją atlikti nurodė gegužės pradžioje nurodė valdančiųjų partijų politinė taryba. Mat įtarta, kad galėjo dingti dešimtys KGB talkininkų bylų, kuriose informacija pažymėta slaptumo žyma. Apie tai LRT televizijai yra sakęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas.

VSD atstovai ir tyrimo išvadas gavusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė jų nekomentavo.

A. Paulausko teigimu, inventorizaciją vykdę saugumiečiai trūkumų tvarkant bylas surado, tačiau jie nėra reikšmingi. LGGRTC paprašyta šiuos trūkumus pašalinti.

„VSD nekonstatavo, kad išplėšti lapai iš bylų, bet, pavyzdžiui, su numeracija yra nesklandumų. Būna 270 puslapis byloje, prasideda vėliau 300. Man paaiškino, kad tai tiesiog techninis trūkumas. Kaip informavo saugumas, gal jie patys pripainiojo, nes čia tikrai ne dėl Burauskaitės (LGGRTC direktorės) tos problemos kilo“, – teigė politikas.

„Tinklalapis, į kurį norėta bylų registrą padaryti, nėra apsaugotas pagal reikalavimus, susirašinėjimuose ne visada buvo taikomos slaptumo žymos“, – KGB bendradarbių bylų tvarkymo trūkumus vardijo politikas.

Prisipažinusių KGB bendradarbių bylos iš Saugumo departamento į LGGRTC perkeltos 2011 metais.

Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe ir prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Tuomet esą pritarta, kad tokių žmonių pavardės gali būti paskelbtos. Tačiau paaiškėjus, kad jiems buvo garantuotas slaptumas, valdantieji nusprendė KGB bendradarbių bylų įslaptinimą pratęsti 75 metams – ilgiausiai kiek leidžia įstatymas.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...