captcha

Jūsų klausimas priimtas

Partizanų vado sulaikymo operacijoje dalyvavęs S. Drėlingas siunčiamas už grotų

Partizano vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais dalyvavęs buvęs sovietų saugumo pareigūnas Stanislovas Drėlingas turės kalėti penkerius metus.
A. Ramanauskas-Vanagas. 1947 m. vasara (LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.)
A. Ramanauskas-Vanagas. 1947 m. vasara (LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.)

Partizano vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais dalyvavęs buvęs sovietų saugumo pareigūnas Stanislovas Drėlingas turės kalėti penkerius metus.

Bausmė skirta minimali, taikyti švelnesnę nėra pagrindo, penktadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs 84 metų nuteistojo genocido byloje gynėjo skundą.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėja, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus, Kauno apygardos teismas nešališkai išnagrinėjo ir pagrįstai pripažino kaltinamąjį kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos“, – sakė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Linas Žukauskas.

Teisėjas taip pat sakė, kad, nors tuo metu pagal istorikų vertinimus rezistencija ir buvo pasibaigusi, žvelgiant į A. Ramanausko veiklą, jis buvo aktyvus rezistencijos dalyvis, galima sakyti buvo jos vadovas, dėl to jis ir jo žmona buvo persekiojami ir suimti.

„Į juos nukreiptus veiksmus galima vertinti kaip nukreiptus į reikšmingą tautos dalį“, – sakė teisėjas L. Žukauskas.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas, vykstant partizaniniam karui, Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Šių metų kovo 12 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė, kad, nors S. Drėlingas ir neigė tiesiogiai dalyvavęs genocido veiksmuose, tai yra apskritai neigė dalyvavęs kaltinime nurodytoje operacijoje, tačiau byloje ištirti duomenys leidžia kolegijai teigti, jog tokioje operacijoje jis dalyvavo ir savo veiksmais padėjo kitiems sovietų okupacinės valdžios atstovams.

Po 1956 metais įvykdytos operacijos buvęs mokytojas A. Ramanauskas-Vanagas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas kitais metais buvo sušaudytas.

Prokuroras siūlė S. Drėlingui skirti septynerius metus laisvės atėmimo. Skirdamas švelnesnę bausmę, Kauno teismas atsižvelgė į tai, kad byla truko ilgai, o S. Drėlingas yra silpnos sveikatos, o jo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis – jis buvo tik padėjėjas.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...