captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus valdžia žada baigti mokyklų pertvarką, nepaisant Seimo sprendimo

Nepaisant Seimo sprendimo nukelti mokyklų reformą, pagal kurią turėtų nelikti vidurinių mokyklų, Vilnius ir toliau sieks pertvarkyti sostinės mokyklas iki šių metų galo, sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nepaisant Seimo sprendimo nukelti mokyklų reformą, pagal kurią turėtų nelikti vidurinių mokyklų, Vilnius ir toliau sieks pertvarkyti sostinės mokyklas iki šių metų galo, sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

„Mūsų tikslas yra vykdyti pertvarką atsakingai, kaip mes esame patvirtinę koalicinėje sutartyje. Todėl tas Seimo ir ministerijos neapibrėžtumas, kai paskutinę minutę keičiamos žaidimo taisyklės, kai viskas jau seniai turėjo būti užbaigta, atrodo nesolidžiai ir nedaro garbės visai švietimo reformai“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.

Jis neabejojo, jog Seimo sprendimą nulėmė tam tikros „lobistinės grupės“, suinteresuotos išlaikyti dabartinę situaciją. Vicemero teigimu, tai pablogins situaciją kalbantis su mokyklų bendruomenėmis, kurios „bandys kabintis už to“. Tai ypač aktualu kelioms sostinės vidurinėms, pavyzdžiui, Joachimo Lelevelio, kur ugdymas vyksta lenkų kalba, ar „lietuviškajai“ Senamiesčio vidurinei – joms tapus dešimtmetėmis mokyklomis, darbo netektų dalis pedagogų.

Vicemeras patvirtino, jog koalicinėje Vilniaus valdančiųjų sutartyje numatyta mokyklų pertvarką įgyvendinti dar šiemet bei pabrėžė, jog bus vienodai vertinamos visos švietimo įstaigos – tiek tos, kuriuose ugdymas vyksta lietuvių, tik ir lenkų bei rusų kalbomis. V. Benkunskas pabrėžė, kad pertvarka vyksta dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus ir siekiant užtikrinti tinkamą ugdymo kokybę Vilniuje.

„Tas įstatymas mums nėra įpareigojantis ir pertvarką mes galime pabaigti kad ir šį rugsėjį. Daug argumentų [prieš pertvarką] yra emocinių, kad jie nepasiruošę, neinformuoti, bendruomenės nesupažindintos. Šiais argumentais remiantis jie ir prašo – duokite dar metus mums pagal senąją tvarką gyventi. Dabar vertiname individualiai kiekvieną mokyklą – ar yra prasmės, ar nėra, kaip yra su srautais aplinkinėse mokyklose, ar jos „nenumirs“ be mokinių papildymo iš tų mokyklų. Manau, iki liepos 15-osios, kai vyks tarybos posėdis, mes turėsime atsakymą“, – sakė V. Benkunskas.

Anot jo, Vilniuje turėtų atsirasti trys naujos ilgosios gimnazijos – Mikalojaus Daukšos, Tuskulėnų ir Abraomo Kulviečio. Pastarosios ugdymo sampratą šiuo metu dar vertina Švietimo ir mokslo ministerija. Ilgosiomis gimnazijomis išlikti leidžiama tik įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas, kurios yra skirtos gabiems mokiniams, arba savitos pedagoginės sistemos elementus turinčias programas.

Be minėtų trijų, Vilniuje pertvarkos laukia dar dešimties vidurinių mokyklų: Ateities, Senamiesčio, Saulėtekio, Centro, Aleksandro Puškino, Fabijoniškio, Lazdynų, Simono Konarskio, Joachimo Lelevelio, Vladislavo Sirokomlės.

Dėl vykdomos mokyklų pertvarkos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir dalies Vilniaus švietimo įstaigų, kur ugdymas vyksta lenkų kalba, atstovai birželio pradžioje surengė protestą.

Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurią šiemet turėjusi būti baigta vidurinių mokyklų pertvarka atidėta iki 2017-ųjų rugsėjo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...