captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė vetavo įstatymą – jis leistų politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios, anot jos, atveria kelią politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą.
Žurnalistai. A. Ufarto (BFL) nuotr.
Žurnalistai. A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios, anot jos, atveria kelią politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą.

„Šios įstatymo pataisos turėjo užkirsti kelią savivaldybių piktnaudžiavimui laikraščių leidyba prisidengiant savo įsteigtomis švietimo įstaigomis. Tačiau naikindamas šią įstatymo spragą, Seimas sukūrė dar palankesnes sąlygas politizuoti žiniasklaidą“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.

Seimas birželį įstatymo nuostatą, kad viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas, bankai, politinės partijos, pakeitė į naują.

Joje numatyta, jog viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti bankai ir jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, savivaldybė.

Už šį projektą balsavo visų Seimo frakcijų atstovai, susilaikė tik dalis Socialdemokratų partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narių.

Dalia Grybauskaitė. T. Lukšio (BFL) nuotr.

„Išbraukus iš įstatymo nuostatą, draudžiančią politinėms partijoms būti viešosios informacijos valdytojomis ir rengėjomis, buvo panaikintas beveik 20 metų galiojęs saugiklis, apribojęs galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones“, – teigia Prezidentūra.

Dabar savo veiklai viešinti partijos gali leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir turėti interneto svetaines, skirtas informuoti apie partijos veiklą.

Įsigaliojus pataisoms, anot Prezidentūros, „partijoms atsivertų galimybė įsigyti ir valdyti populiariausius televizijos kanalus, radijo stotis, didžiausius internetinius portalus, skaitomiausius laikraščius, žurnalus ir skleisti ne objektyvią, o partijoms palankią informaciją“.

Pasak prezidentės, tai yra grėsmė ne tik visuomenės informavimo kokybei, bet ir žiniasklaidos laisvei bei demokratijai. D.Grybauskaitė siūlo į Visuomenės informavimo įstatymą grąžinti draudimą politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones. Nuostatai, draudžiančiai savivaldybės įmonėms leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama, prezidentė pritaria ir jos Seimui nesiūlo keisti.

„Šių pataisų tikslas buvo tikrai geras, jomis turėjo būti užkirstas kelias savivaldybėms piktnaudžiauti laikraščių leidyba prisidengiant savo įsteigtomis švietimo įstaigomis, tačiau naikindamas šią įstatymo spragą Seimas sukūrė sąlygas politizuoti žiniasklaidą. Iš įstatymo buvo išbraukta nuostata, kuri riboja politinių partijų galimybę būti viešosios informacijos valdytojomis ir rengėjomis. Tai yra grėsmė visuomenės informacijos kokybei, žiniasklaidos laisvei ir demokratijai“, – prezidentės sprendimą vetuoti pataisas Prezidentūroje žurnalistams komentavo šalies vadovės patarėja Rasa Svetikaitė.

Pasak jos, vienas pagrindinių kriterijų, kuris lemia valstybės vertinimą ir žiniasklaidos laisvės indeksą, yra būtent politikų įtakos žiniasklaidai lygis, todėl prezidentė siūlo nepritarti tokioms pataisos ir į įstatymą grąžinti draudimą politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones, o tam tikslui, kuriam ir buvo skirtas šitas įstatymas ir tai nuostatai, kuri draudžia savivaldybėms leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama, pritaria.

„Turinys pataisų bus toks, kad sąraše, kas gali būti viešosios informacijos priemonių dalyviais, jas įsigyti, bus ir politinės partijos, šalia valstybės įstaigų, savivaldybių įstaigų, bankų, kaip buvo iki šiol, o savo veiklai viešinti ir toliau galės leisti neperiodinius leidinius, kaip buvo iki šiol“, – apie Seimui grąžinamą įstatymą sakė R.Svetikaitė.

Minėtą Visuomenės informavo įstatymo straipsnį nutarta pakeisti po to, kai Druskininkų savivaldybė per Druskininkų švietimo centrą faktiškai valdė leidinį „Mano Druskininkai“.

Žurnalistų etikos inspektorė yra pripažinusi, kad leidinį leidžianti kurorto valdžia pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Šį sprendimą patvirtino pirmos instancijos teismas.

Iš pradžių Druskininkų valdžia sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet vėliau jį atsiėmė.

Partijų išbraukimo kai kurie Seimo nariai nepastebėjo

Dalis Seimo narių sako, kad jiems tapo staigmena, jog partijos išbrauktos iš sąrašo organizacijų, kurioms draudžiama būti žiniasklaidos priemonių savininkais ir valdytojais.

„Kai apie tai visai nebuvo kalbėta nei komitete, nei Seimo posėdyje, natūralu, kad daugelis Seimo narių ir nepastebėjo to išbraukimo. (...) Kad komitetas gali nieko nesakęs kažką pakeisti, išbraukti, man neužteko fantazijos patikrinti, ar jie kažko slapta nepakeitė“, – penktadienį BNS sakė konservatorius Jurgis Razma.

Jo ir dar keturių parlamentarų pataisą svarstęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ne tik užkirto kelią valstybės ir savivaldybių įstaigoms (išskyrus švietimo) būti viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais, bet tokią galimybę atvėrė politinėms partijoms.

ŠMKK posėdyje birželio pradžioje dalyvavę komiteto nariai BNS sakė, kad svarstant projektą apie partijas neužsiminta nė žodžiu.

„Apie partijas nebuvo nė kalbos. Vienintelį pasiūlymą – dėl savivaldybių įstaigų – svarstėme“, – penktadienį BNS sakė tą dieną komiteto posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Edvardas Žakaris.

„Nebuvo diskusijos. Manau, kad buvo tiesiog tyliai neakcentuojant, nemotyvuojant pasiūlyta ir, deja, tarp daugelio kitų galbūt rezonansinių klausimų neužkliuvo. Dabar reikės taisyti, man klausimų nekyla“, – teigė kitas komitetas narys liberalas Gintaras Steponavičius.

„Esu lankanti komiteto posėdžius, kaip ir plenarinius, – nei atskiros diskusijos, nei atskirų pastebėjimų šiuo klausimu nebuvo“, – BNS teigė Mišrios Seimo narių grupės narė Rima Baškienė.

BNS kalbinti komiteto nariai prisiminė, kad svarstytas vienintelis siūlymas, kaip sutramdyti savivaldybes, kad jos per savo įsteigtas įstaigas, įmones nekurtų laikraščių, jų nefinansuotų.

„Įstatymas keistas dėl to, kad tokioms savivaldybės, kaip Druskininkai, būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti valdžia. Tikrai negalėčiau pasakyti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu momentu, kieno iniciatyva tai padaryta (išbrauktos partijos – BNS)“, – teigė G. Steponavičius.

ŠMKK pirmininkas „darbietis“ Raimundas Paliukas pripažino, kad „gilios“ diskusijos dėl partijų galimybės turėti savo žiniasklaidos priemonių nebūta, tačiau jos iš Visuomenės informavimo įstatymo išbrauktos sąmoningai, atsižvelgus į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pataisas.

„Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atkreipė dėmesį – jeigu paliekame politines partijas, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme, išeina kolizija su Politinių partijų įstatymo nuostatomis, kad politinės partijos turi teisę nekliudomai raštu, žodžiu, kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti partijos idėjas, tikslus ir programą. Įstatyme taip pat numatyta, kad jos turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones ir jomis naudotis. Priešprieša išeina tarp dviejų įstatymų“, – tvirtino R. Paliukas.

Jo teigimu, dabartinis draudimas partijoms turėti savo žiniasklaidos priemonių neatitinka ir tarptautinės praktikos.

„Žiūrint į tarptautinę praktiką, žinome, kad pasaulyje yra visuomenės informavimo priemonių dešinių, kairių pažiūrų, ultra, centristinės pakraipos. Manyčiau, kad tam tikra prasme (draudimas partijoms – BNS) irgi būtų nuomonių reiškimo ribojimas. Suprantu, kad tą, ką mes patvirtinome, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, bankai negali turėti savo priemonių, čia yra labai teisinga“, – svarstė politikas.

Tuo metu kiti parlamentarai abejojo, ar verta keisti dabar galiojančią tvarką, kad partijos negali būti žiniasklaidos priemonių savininkai.

„Kad partijos neleistų laikraščių, tikrai tą draudimą reikia palikti. (...) Pritariu prezidentės vetavimui. Gerai, kad prezidentė ir jos komanda atidžiai peržiūri Seimo priimamus įstatymus“, – sakė J.Razma.

G. Steponavičiaus teigimu, partijoms padaryti išimtį būtų nekorektiška.

„Partijų atžvilgiu aš nematau dabar problemų (...) Valstiečių ir žaliųjų sąjunga retkarčiais leidžia laikraštį „Už žemę ir žmogų“, jis dalijamas visos Lietuvos mastu. Sąjunga atsakinga už tai, kas ten parašyta. Tai yra aktualijos, kurios svarbios tos partijos atstovams pasakyti, kalbėti apie Europos Parlamento, Seimo, savivaldybių darbą. Manau, kad tokie laikraščiai niekam nieko blogo nedaro“, – BNS sakė R. Baškienė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...