captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teisės profesorius: pataisos dėl partnerystės – nelogiškos ir diskriminacinės

Vyriausybei trečiadienį rengiantis svarstyti Teisingumo ministerijos siūlomas pataisas dėl skirtingų lyčių asmenų partnerystės įteisinimo, teisės profesorius Vytautas Mizaras teigia, kad jos yra nenuoseklios ir diskriminacinės.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vyriausybei trečiadienį rengiantis svarstyti Teisingumo ministerijos siūlomas pataisas dėl skirtingų lyčių asmenų partnerystės įteisinimo, teisės profesorius Vytautas Mizaras teigia, kad jos yra nenuoseklios ir diskriminacinės.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas BNS teigė, kad žmones, gyvenančius nesantuokinį šeimos gyvenimą, vadinant tik namų ūkio tvarkytojais, jie jausis neoriai.

Šiuo metu Civiliniame kodekse bendras gyvenimas nesudarius santuokos yra apibūdinami kaip turtiniai santykiai tarp vyro ir moters turint „tikslą sukurti šeiminius santykius“. Pataisomis Teisingumo ministerija siūlo, kad bendras gyvenimas nebebūtų vadinamas šeiminiais santykiais, apibūdinant jį kaip bendrą ūkio tvarkymą. Kitais straipsniais numatoma reguliuoti ne tik turtinius bendro gyvenimo aspektus, tokius, kaip tarpusavio išlaikymas ar paveldėjimas, bet ir moralinius klausimus, numatant sugyventiniams „lojalumo pareigą, pareigą gerbti vienas kitą ir pareigą remti kitą bendrai gyvenantį asmenį moraliai“.

Anot V. Mizaro, tokios nuostatos rodo nenuoseklumą, nes lojalumo ar tarpusavio palaikymo pareigos būdingos tik šeimos gyvenimui.

„Tarpusavyje prieštarauja normos pačiame projekte, kadangi yra numatomos tam tikros asmeninės neturtinės pareigos: lojalumo, pagarbos, moralinio ir materialinio palaikymo pareiga bendrai gyvenantiems asmenims, o šios pareigos akivaizdžiai yra būdingos tik šeimos gyvenimą gyvenantiems asmenims. Taigi, viena vertus, tokių pareigų vykdymą numačius, vėliau pasakoma, kad tai yra tik namų ūkis – tai namų ūkiui tokios pareigos paprastai nėra būdingos, namų ūkio santykiai iš esmės gali būti tik turtiniai. Todėl vientisumo, logiškumo pačiame reguliavime trūksta“, – BNS sakė V. Mizaras.

Kalbėdamas apie siūlomą skirtingų lyčių sugyventinių turtinių santykių reguliavimą, teisininkas sakė, kad šiuo klausimu tokių asmenų padėtis pagerėtų.

„Aš siūlomą reguliavimą vertinčiau kaip pažangesnį (nei dabartinis), bet su ta išlyga, kad mes nesantuokinę šeimą vadiname šeima ir kad taip yra reguliuojami šeimos teisiniai santykiai nediskriminuojant pagal pagrindą, kuriuo remiantis sudaromi šeimos santykiai“, – sakė profesorius.

Be to, pasak V. Mizaro, palikdama nereglamentuotą tos pačios lyties asmenų partnerystę Lietuva pažeistų jų teises.

Šias pataisas rengusi Teisingumo ministerija jas, be kita ko, derino ir su Vyskupų Konferencija ir jose po dvasininkų pastabų atsisakyta pačios „partnerystės“ sąvokos, ją pavadinant „bendru gyvenimu“.

Bendras gyvenimas būtų pripažįstamas ir nesant sugyventinių notariškai patvirtinto pareiškimo.

Pasak pataisų iniciatorių, dabar sugyventinių turtinius ginčus sprendžiantys teismai įvairiai vertina tokių asmenų nuosavybę, o bendrai gyvenantys asmenys nėra pakankamai apsaugoti įstatymais.

Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas spaudos konferencijoje birželio viduryje sakė, kad sugyventinių santykiams trūksta teisinio reguliavimo, tačiau tokiems ryšiams įforminti užtektų sutarčių neįteisint partnerystės kaip civilinės būklės. Pastabas Vyriausybei parengusi Vyskupų Konferencija paragino ir sugyventinių nevadinti partneriais.

„Daug yra Lietuvoje sugyventinių, žmonių, kurie gyvena kartu, ir teisinio pagrindo tam, matyti, trūksta. Tiek tarp heteroseksualų, tiek tarp homoseksualų. Kai žmonės gyvena kartu, nori užtikrinimo dėl turtinių santykių, ligoninių priėmimo. Ieškome būdo tą užtikrinti visiems žmonėms, ir pasiūlymas būtų kaip tik, kad partnerystė iš tikrųjų nebebūtų civilinės būklės sąraše, bet būtų kažkoks sutartimis paremtas turtinių santykių užtikrinimas“, – aiškino arkivyskupas.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos buvo numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Pagal Teisingumo ministerijos projektą bendras gyvenimas būtų forminamas tik tarp vyro ir moters. Šį projektą Ministrų kabinetas svarstys trečiadienio pasitarime.

Seime devyni liberalai ir socialdemokratai savo ruožtu kovo pabaigoje įregistravo kitą įstatymo projektą, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...