captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Linkevičius: Rusijos prokuratūros sprendimas yra provokacija

Aukščiausieji Lietuvos pareigūnai provokacija pavadino Rusijos prokuratūros sprendimą tirti Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo teisėtumą.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Aukščiausieji Lietuvos pareigūnai provokacija pavadino Rusijos prokuratūros sprendimą tirti Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo teisėtumą.

Rusijos generalinė prokuratūra pradėjo tirti, ar Sovietų Sąjunga 1991 metais teisėtai pripažino Baltijos valstybių nepriklausomybę. Apie tai praneša Rusijos žiniasklaida. Pradėti tyrimą prokuratūros paprašė Rusijos Dūmos deputatai.

Jų kreipimesi rašoma, kad sprendimas pripažinti Baltijos valstybių nepriklausomybę buvo juridiškai nuostolingas, nes jį priėmė nekonstitucinis organas – Sovietų Sąjungos Valstybinė Taryba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad niekas negali kėsintis į Lietuvos nepriklausomybę.

„Mūsų nepriklausomybė iškovota Lietuvos žmonių krauju ir niekas negali į ją kėsintis. Savo likimą spręsime tik mes patys“, – tvirtina šalies vadovė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT Radijui teigia, kad laukiama politinių Rusijos paaiškinimų.

„Keista informacija. Mažų mažiausiai vertinčiau kaip provokaciją, o šiaip tai čia iš tikrųjų yra teisinis, politinis ir moralinis absurdas. Kiek giliai bus nuspręsta klimpti į visą šitą istoriją, matysime. Bet aš tikiuosi, kad turėtų būti artimiausiu metu kažkokie politiniai Rusijos vadovybės paaiškinimai.

Manau, kad svarstysime ir kitus reagavimo būdus. [...] Aš manau, kad ta žinia iš mūsų perduota aiškiai. Tai iš tikrųjų netoleruotinas atvejis, kuris visiškai prasilenkia ir su istorine tiesa, ir su faktais, ir, pagaliau, su tarptautiniais, pripažintais principais ir normomis“, – LRT Radijui sako užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

– Kokia būtų Lietuvos užsienio reikalų ministerijos reakcija į Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros tyrimą dėl Baltijos valstybių pripažinimo teisėtumo?

– Keista informacija. Mažų mažiausiai vertinčiau kaip provokaciją, o iš tiesų tai yra teisinis, politinis ir moralinis absurdas. Kiek giliai bus nuspręsta klimpti į visą šią istorija, matysime. Tikiuosi, kad artimiausiu metu turėtų būti Rusijos vadovybės politiniai paaiškinimai.

– Ar šiuo metu kaip nors oficialiai URM ketina reaguoti?

– Manau, kad svarstysime ir kitus reagavimo būdus. Tai, ką sakau jums, viešai, pasiekiama visiems. Taip pat – ir jiems. Manau, kad mūsų žinia perduota aiškiai. Iš tikrųjų tai netoleruotinas atvejis, kuris visiškai prasilenkia su istorine tiesa, ir su faktais ir, pagaliau, su tarptautiniais, pripažintais principais ir normomis. Jau nelabai galiu kažką daugiau sakyti. Tai yra absurdas. Kiek giliai bus norima į jį klimpti, matyt, priklausys nuo mūsų kolegų Rusijoje.

– Lietuva – Europos Sąjungos (ES) valstybė. Ar, Jūsų manymu, galėtų būti ir ES vadovų reakcija į tokį Rusijos, kaip Jūs sakote, pradėtą absurdišką tyrimą?

– Be abejo. Kadangi tai – nauja informacija, bus reakcijų Europoje. Kalbama ne tik apie Lietuvą, bet apie Baltijos šalis. Tai – laisvė, iškovota mūsų žmonių, ir mūsų pačių teisiniais būdais pasiektas tikslas. Tai visiems buvo matoma ir yra labai akivaizdu. Buvo liudininkai. Tai – pripažinta visų, – taip pat ir pačios Rusijos. Bandymą kažką kvestionuoti galima vertinti tik kaip provokaciją, o ne kažką daugiau. Manau, kad toks bus ir mūsų kolegų vertinimas.

– Kokią teisę turi Rusijos generalinė prokuratūra (ar kokia kita Rusijos institucija) kvestionuoti Baltijos valstybių pripažinimo teisėtumą?

– Kiekvienas pasiima tas teises sau. Kadangi Rusija pastaruoju metu tarptautinės teisės nelabai paiso, o turi išvestas savo žaidimo taisykles, pagal kurias bando perbraižyti Europos žemėlapį, tai stebėtis pareiškiama nuomone apie kažką, kas tikrai jai nepriklausytų, neturėtume. Visiškai neseniai buvo panašių svarstymų, pseudoteisinių svarstymų dėl Krymo perdavimo teisėtumo. Dabar, matyt, vienas iš būdų pakelti bangas, nors jos ir taip jau įaudrintos. Manau, kad daugiau tai daryti būtų neatsakinga.

– Jie mano, kad Generalinės prokuratūros tyrimas parodys analogiją, kad 1954 m. Krymas Ukrainos jurisdikcijai buvo perduotas neteisėtai. Ar toks bangų kėlimas nėra susijęs su Rusijos įvykdyta Krymo aneksija?

– Tai, deja, susiję su politika, kuri yra tęsiama – konfrontacija, įtampos didinimu, kariniais veiksmais, sukasi propagandos mašina... Dabar dar pajungta ir pseudoteisinė veikla. Tai neprisideda nei prie atmosferos, pasitikėjimo didinimo, nei prie stabilizavimo. Tai, matyt, yra pasirinktas kursas, kuris tikrai apgailėtinas. Daugiau neturėčiau, ko pridurti.

– Jūsų manymu, ko tokiais veiksmais siekia Rusija?

– Reikėtų jų paklausti. Tai – ėjimas į aklavietę ir politine, ir praktine prasme. Užuot koregavus kursą ir elgusis kiek kitaip (tiek tarptautinės teisės principų atžvilgiu [...]), bandoma eiti tolyn. Matosi, kad tas ėjimas beprasmis ir betikslis. Kada nors turi būti sustota. Kada? Lauksime, turėsime kantrybės ir būsime pakankamai nuoseklūs, reaguodami į tokius veiksmus.

– Kalbama apie tai, kad jie kvestionuoja arba abejoja visų trijų Baltijos valstybių pripažinimo teisėtumu. Ar, Jūsų manymu, bus kokia nors bendra visų trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministerijų vadovų ar valstybių vadovų reakcija, ar į tai nereikėtų reaguoti?

– Manau, šiuo atveju reikia reaguoti. Tai nėra kažkoks žurnalistinis pasamprotavimas. Mes jau ir reaguojame. Ar tai bus daroma kartu, ar atskirai, nekeis reagavimo esmės. Nė kiek neabejoju, kad mūsų sąjungininkai ES šią situaciją komentuos panašiai. Kadangi ji šviežia, neseniai pasirodžiusi, sunku pasakyti, kaip visa tai vyks, bet dėl pačios eigos, turinio vertinimų neturiu abejonių.

V. Sinkevičius: tyrimas jokių pasekmių neturės

Teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius sako, kad  toks tyrimas skirtas labiau Rusijos „vidiniam vartojimui“, todėl Lietuva šioje situacijoje turėtų laikytis santūriai.

Anot V. Sinkevičiaus, žvelgiant iš tarptautinės teisės perspektyvos, Baltijos šalys niekada nepriklausė Sovietų Sąjungai, nes buvo jos neteisėtai okupuotos.

„Teisiškai tai buvo Sovietų Sąjungos okupuotos valstybės. Iš tarptautinės teisės pusės, okupuojanti šalis neįgyja teisės į okupuotą teritoriją. Kitaip tariant, Lietuvos Respublika teisiškai egzistavo ir sovietinės okupacijos sąlygomis. Kalbėti apie kokį nors išstojimą iš Sovietų Sąjungos negalima – ne Lietuva išstojo iš Sovietų Sąjungos, o Sovietų Sąjunga pasitraukė iš Lietuvos po 50 metų neteisėto buvimo čia“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

Teisės eksperto teigimu, inicijuodami panašius tyrimus, Rusijos parlamentarai siekia perrašyti Sovietų Sąjungos ir Rusijos istoriją, paneigti tarptautinės teisės normas ir nusistovėjusius principus.

„Visi šitie bandymai nėra pagrįsti tarptautine teise, jie yra pagrįsti istorijos manipuliavimu“, – teigė V. Sinkevičius.

Anot buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo, jokių realių teisinių pasekmių toks Rusijoje atliekamas tyrimas negali turėti – tai veikiau Maskvoje vykstančių politinių procesų rezultatas.

„Reikia labai santūriai ir ramiai žiūrėti į šitą procesą, kaip į Rusijos vidines politines kovas arba Rusijos kovą su likusiu pasauliu, nusistovėjusia tarptautinių santykių sistema, su bandymu paneigti stabilumą“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...