captcha

Jūsų klausimas priimtas

Reitingai: ką studijuoti, kur ir kiek galima uždirbti

Pirmą kartą žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parengė svarbiausių daugiau nei 20 skirtingų informacijos šaltinių duomenis, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pirmą kartą žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parengė svarbiausių daugiau nei 20 skirtingų informacijos šaltinių duomenis, kurie padės pasirinkti perspektyvią profesiją.

Jie sudarė gidą abiturientams, ką šiuo metu studijuoja visi 150 tūkst. Lietuvos studentų, koks kiekvienos profesijos atlyginimų vidurkis, kokių profesijų atstovų atlyginimai yra didžiausi, kokių mažiausi, kokių profesijų atstovai lengviausiai įsidarbina, kokių profesijų (2014 m. alumnai) dažniausiai kreipėsi į Lietuvos darbo biržą ir kokių profesijų atstovų yra daugiausia tarp ilgalaikių bedarbių.

Šios analizės pridėtinė vertė: kokią pasirinkti profesiją, kad nereikėtų gailėtis po ketverių ar šešerių studijų metų.

Trečdalis studentų – teisininkai arba vadybininkai

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, iš viso šiuo metu Lietuvos universitetuose ir kolegijose studijuoja 116 tūkst. studentų.

26,5 tūkst. iš jų mokosi vadybos ir visokiausių jos atmainų, o 10,5 tūkst. – teisės.

„Kitaip tariant, trečdalis visų Lietuvos studentų studijuoja du dalykus – vadybą ir teisę. Tai yra nesu(si)pratimas, nes šių specialistų poreikis yra dešimtis kartų mažesnis nei pasiūla“, – įsitikinęs žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Jis iš keliolikos ekspertų įžvalgų sudėliojo tokią lemiamų kriterijų renkantis profesiją svarbą: 50 proc. turėtų lemti, ar prie tos profesijos linksta širdis ir ar pagal įgytą specialybę būtų noro dirbti ateinančius 30 metų. 25 proc. turėtų teksti, ar pagal įgytą profesiją nebus sunku susirasti darbą, 15 proc. įtakos – potencialiam atlyginimui ir 10 proc. – įvairių institutų, centrų, specialistų prognozėms bei tėvų ir apskritai aplinkinių patarimams.

Ką studijuoja dabartiniai studentai?

Tyrėjai sudarė informatyvią lentelę, kuri parodo, ką studijuoja dabartiniai studentai Lietuvoje. Ją rengdami jie atsižvelgė į tokius kriterijus kaip studijuojančių bakalaurantų skaičius, ar studijuojama savo, ar valstybės lėšomis, ir koks yra bendras studentų skaičius (bakalaurantų ir magistrantų kartu).

Informacijos šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerija.

Tyrėjai pastebėjo, kad jaunuolių prioritetai pamažu keičiasi. Pavyzdžiui, populiarėja biomedicinos mokslai (nuo 2010m. – +28 proc.), technologijos mokslai (nuo 2010m. – +18,2 proc.), fiziniai mokslai (nuo 2010m. – +10,2 proc.). Sparčiai krenta socialinių (nuo 2010m. – -22,2 proc.) ir humanitarinių mokslų (nuo 2010m. – -14 proc.) populiarumas.

Dirbti reikia, bet kur?

Tiesa, net ir tobulai pasirinkus studijų kryptį toks sprendimas dar negarantuos sėkmės ateityje. Pastebima, kad po studijų per metus įsidarbino tik 56 proc. universitetų bakalaro laipsnio absolventų, kurie studijuodami nedirbo. Be to, pagal specialybę Lietuvoje dirba tik 45 proc. viso dirbančio jaunimo.

Savo ruožtu Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad analizuojant vidutinio darbo užmokesčio duomenis paaiškėjo rizikingiausi šalies ūkio sektoriai. Jie išsiskiria nustatomų pažinimų mastais, mažu darbo užmokesčiu, atlyginimais „vokeliuose“ ir nelegalaus darbo atvejais.

Pasirodo, rizikingiausia dirbti statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, prekybos naudotais automobiliais, maisto produktų gamybos, medienos bei medienos gaminių gamybos, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, baldų gamybos, medicinos, odontologijos ir veterinarijos paslaugų, pramogų organizavimo ir sporto klubų veiklos sektoriuose.

Populiariausių profesijų šešiasdešimtukas ir atlyginimų vidurkis

Žurnalas „Reitingai“ sudarė Lietuvoje populiariausių profesijų šešiasdešimtuką ir šių profesijų atstovų atlyginimo vidurkio lentelę.

Paaiškėjo, kad populiariausia specialybė Lietuvoje – parduotuvių pardavėja. Apdraustųjų asmenų skaičius šioje srityje siekia 61 990. Vidutinės jų mėnesio draudžiamosios pajamos – 328 eurai. Antroje vietoje liko įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai (51 342 apdraustieji, alga – 728 eurai). Trečioje – sunkvežimių ir krovinių transp. priemonių vairuotojai ( 45 872 apdraustieji, alga – 428 eurai).

Vis dėlto daugiausiai Lietuvoje uždirba skrydžių vadovai – vidutiniškai 2408 eurus per mėnesį, teisėjai – 2345 eurus, orlaivių pilotai – 2251 eurus, teisės aktų leidėjai – 2170 eurus ir Finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai 1987 eurus.

Savo ruožtu mažiausiai Lietuvoje uždirbančių profesijų penketukas atrodo taip: ne maisto produktų gatvės pardavėjai – vidutiniškai 135 eurus, madų ir panašūs demonstruotojai – 141 eurus, vidaus ir priekrantės vandenų žvejai – 152 eurai, kirpėjai – 159 eurai ir įkalinimo įstaigų sargybiniai – 169 eurai.

Tiesa, žvelgiant į šiuos „Sodros“ duomenis gali susidaryti įspūdis, kad jie – prasilenkia su realybe.

„Ir tai ne tik įspūdis, – jie tikrai prasilenkia. Nes neįvertinama šešėlinė Lietuvos ekonomika. O ji, Laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, sudaro net ketvirtadalį šalies ekonomikos“, – pastebėjo G. Sarafinas.

Ką rekomenduoja?

Lietuvos darbo biržos duomenimis (2012–2014m.) didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo gydytojai, informacinių technologijų specialistai, elektros inžinerijos technikai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, pardavimo vadybininkai, parduotuvių pardavėjai ir statybininkai.

Paklausiausios profesijos 2014 m. pagal profesijų grupes: parduotuvių pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, virėjai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai.

Tačiau rečiausiai į Lietuvos darbo biržą kreipėsi (2013-01-01-2014-12-31 laikotarpiu): skrydžių saugos elektronikos technikai, tabako ir jo gaminių ruošėjai ir gamintojai, kenkėjų ir piktžolių naikintojai, kailių ir odos išdirbimo mašinų operatoriai ir avalynės gamybos mašinų operatoriai bei teisėjai.

Žurnalo sudarytojai pateikė ir informaciją apie skirtingų profesijų ir sektorių perspektyvas, įvardijo ir kelrodžius vyresnių klasių moksleiviams ir jų tėvams. Daugiau informacijos galima rasti žurnale „Reitingai“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...