captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasieniečiai profesinę šventę minėjo pajūryje

Palangoje profesinę šventę minintys pasieniečiai sako, kad svarbiausias šiandienos uždavinys – užtikrinti Europos sąjungos išorės sienos kontrolę. nuo pasieniečių darbo priklauso ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių saugumas.
VSAT nuotr. Pasieniečiai su naujai įsigytais tarybiniais šunimis
VSAT nuotr. Pasieniečiai su naujai įsigytais tarybiniais šunimis

Palangoje profesinę šventę minintys pasieniečiai sako, kad svarbiausias šiandienos uždavinys – užtikrinti Europos sąjungos išorės sienos kontrolę. nuo pasieniečių darbo priklauso ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių saugumas.

Šiemet paminėti savo profesinės šventės, kuri gražinta atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasieniečiai susirinko Palangoje. Čia pagerbti žuvę valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, labiausiai nusipelniusiems įteikti apdovanojimai.

Vėliau nuo Palangos tilto poilsiautojai stebėjo operaciją jūroje – Aro pareigūnai iš pasieniečių sraigtasparnio šturmavo menamą pažeidėjų laivą. VSAT vadas sako, kad Lietuvai tapus Šengeno nare, didžiausias dėmesys skiriamas Europos Sąjungos sienos saugumui užtikrinti.

„Stebime, kas vyksta pasaulyje, kas vyksta Rytų Europoje todėl natūralu, kad suprantame savo tarnybos svarbą. Na, neduok Dieve, kažkas pradėtų vykti pas mus. Mes prisimename 1940 metus – pirmoji Sovietinės okupacijos auka – pasienietis Aleksandras Baranauskas. Taip kad puikiai suvokiame iššūkius, puikiai suvokiame savo tarnybos svarbą.“, – pasakojo VSAT vadas Renatas Požėla.

Lietuvos sienos ilgis yra per 1 tūkst.700 kilometrų. Pasieniečiai saugo apie dešimtadalį visos Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos.

Prieš penkerius metus didžiausias pasieniečių galvos skausmas buvo ruožas su Kaliningrado sritimi. Kiekvieną rytą suvestinės, pasak pasieniečių vado, primindavo suvestines iš fronto linijos. Tačiau įdiegus modernias stebėjimo sistemas, situaciją pavyko suvaldyti. Vis dėl to vadas pripažįsta, kad dar esama ruožų, pavyzdžiui, su Baltarusija, kur stebėjimo sistemų nėra ir padėtis sudėtinga

Tokiais atvejais pasieniečiams padeda keturkojai pareigūnai. Tarnybai paruoštų vokiečių, belgų aviganių, rotveilerių, spanielių ar kitos veislės keturkojų šiandien pasieniečiai turi per pusantro šimto.

„Šunį paruošti tarnybai, kad jis būtų visiškai pasirengęs, užtrunka iki 2 metų. Tai yra kasdienis nuolatinis darbas. Kiekvienas kinologas turi atskirą šunį ir jis tampa  kaip šeimos nariu. Ir praktiškai jis mokomas ir dresuojamas kiekvieną dieną“, – pasakojo VSAT kinologinės veiklos vadovas Žydrūnas Karčiauskas.

Keturkojai pasieniečių pagalbininkai ne tik suseka sienos pažeidėjus, kontrabandininkus, bet ir gelbėja žmones.

Lietuvos dresuoti keturkojai priklauso tarptautinei pagalbos komandai. Prireikus vyksta į šalis, nukentėjusias nuo stichinių nelaimių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...