captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kenkėjus sode padės išnaikinti gerieji vabzdžiai

Auginant naudingiems vabzdžiams patinkančius augalus ir įkuriant jiems namelius, galima sumažinti vabzdžių, naikinančių mūsų derlių ir augalus, populiaciją. Tuo tikina Lietuvos gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Eduardas Budrys ir perspėja, kad vabzdžių namelius reikia statyti tinkamoje vietoje ir tik tam tikru laiku.
pdphoto.org/Wikimedia Commons nuotr.
pdphoto.org/Wikimedia Commons nuotr.

Auginant naudingiems vabzdžiams patinkančius augalus ir įkuriant jiems namelius, galima sumažinti vabzdžių, naikinančių mūsų derlių ir augalus, populiaciją. Tuo tikina Lietuvos gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Eduardas Budrys ir perspėja, kad vabzdžių namelius reikia statyti tinkamoje vietoje ir tik tam tikru laiku.

„Dabar naudingosios vapsvos jau skraido, medžioja. Nameliai jau turėjo būti pastatyti. Tai reikia daryti anksti pavasarį – kovą arba pirmoje balandžio pusėje. Galima ir rudenį, nes nameliai atlieka dar vieną funkciją – dalis kitų vabzdžių, vasarą nedarančių lizdų, juose žiemoja“, – LRT Radijui sako E. Budrys ir vardija, kuriuos vabzdžius sode reikėtų saugoti, o kuriuos – naikinti.

– Ar daug sodininkai žino apie gerus ir blogus vabzdžius?

Žygis. Wikimedia Commons nuotr.

– Pirmiausia turime kalbėti apie tai, kad vabzdžių skirstymas į naudingus ir kenkėjus gamtoje yra sąlyginis. Joje turbūt nerasime visiškai kenksmingų vabzdžių. Žinoma, jeigu matome, kad vikšras graužia augalo lapą, atrodo, kad tai – kenkėjas. Tačiau [...]žemėn nukritęs lapas pūva, yra daug metų, kol jame esančios medžiagos tampa trąša tam pačiam medžiui. Irimas vyksta keliolika, o, jeigu kalbėsime apie spygliuočius medžius, – net kelias dešimtis metų. Jeigu vikšras sugraužia lapą, jo išmatos jau tais pačiais ar kitais metais tampa trąša.

Yra vabzdžių, kurie mums atrodo kenkėjais, bet jie sutrumpina ekosistemos ciklą ir tokiu būdu paskatina augalų augimą – patręšia augalus. Gamtos požiūriu kalbėti apie kenksmingus ar naudingus vabzdžius – sunku. Sode turime vabzdžius – mūsų konkurentus, kuriems irgi patinka mūsų auginami augalai. Jie juos graužia, todėl juos laikome kenkėjais.

Paprastasis auksavabalis. Wikimedia Commons nuotr.

Norėčiau pradėti nuo to, kokius naudingus vabzdžius pažįstame. Naudingų vabzdžių randame tarp vabalų. Tai – visiems pažįstamos boružės, kurios valgo amarus. Žygiai – kiti plėšrūs vabalai, bėgiojantys ant žemės. Galbūt kai kurie dar pažįsta auksakį – žalsvas vabalas skaidriais sparnais. Rudenį jis dažnai atskrenda žiemoti į patalpas. Mes šiuos vabzdžius randame kambariuose. Suaugėlio stadijoje jie žiemoja, o paskui, pavasarį, išskrenda. Jų lervos minta amarais.

Tokie vabzdžiai neleidžia pernelyg veistis augalėdžių vabzdžių populiacijoms, todėl juos vadiname naudingais. Norint pagausinti naudingų vabzdžių, kurie valgo mūsų nemėgstamus kenkėjus, ir nepakenkti naudingiesiems vabzdžiams (kaip tai padaroma, naudojant chemikalus), yra naudojami bendri būdai.

– Turite omenyje vabzdžių namelius?

– Taip. Vienas iš būdų – vabzdžių nameliai. Paminėčiau du gerųjų vabzdžių gausinimo būdus. Vienas iš jų – naudingų augalų sėjimas. Kažkur sodo pakraščiuose galime veisti augalus, kurie mums galbūt nėra tiesiogiai naudingi [bet yra reikalingi vabzdžiams – LRT.lt]. Visų pirma tai – skėtiniai augalai, pavyzdžiui, krapai. Ant žydinčių krapų rasime daug įvairių vabalų.

Skėtinių augalų nektaras yra paviršiuje, todėl jis prieinamas daugeliui vabzdžių. Daugelis naudingų vabzdžių ant jų maitinasi, skėtiniai augalai juos pritraukia. Taip pat tai yra tokie augalai, kaip garšvos, gurgždžiai, skudučiai, šventagaršvės. Jie gali augti sodo pakraštyje, mums netrukdydami. Nebūtina jų visų nušienauti.

– Ar, turint tuos augalus, nereikės ir vabzdžių namelių?

Paprastoji garšva. Wikimedia Commons nuotr.

– Ne visai taip. Skėtiniai augalai juos pritraukia. Naudingai vabzdžiai visų pirma yra plėviasparniai. Tai – vyčiai, pavienės vapsvos, bitės, kurios apdulkina daugelį augalų. Naudingi vabzdžiai ant tokių augalų maitinasi ir netoliese ieško savo grobio – kenksmingų vabzdžių, kurių nemėgstame.

Antras dabar plintantis būdas pagausinti naudingų vabzdžių populiaciją – nameliai. Jie turi dvi funkcijas – vasarą juose lizdus daro kai kurie plėviasparniai vabzdžiai – pavienės vapsvos ir bitės. Jos į lizdus suneša pagautus kenkėjus. Pavyzdžiui, pavienė vapsva suranda skylutę. Gamtoje tai gali būti rąste išgraužta vabalo skylė, bet, jeigu sode pastatome tokį namelį vabzdžiams, ji pasirenka tinkamą skylutę ir ten suneša pagautų, paralyžiuotų (paprastai – augalėdžių) vabzdžių. Ji ten padeda kiaušinį ir skylutę užklijuoja. Toje akelėje vėliau išsivysto vapsvos lerva, kuri ten žiemoja ir pavasarį išskrenda. Vapsva gali padaryti keletą tokių akelių.

– Ar tuos namelius, gerųjų vabzdžių buveines, geriausia statyti pavasarį, ar rudenį? Dabar jau ne metas?

– Dabar naudingosios vapsvos jau skraido, medžioja. Nameliai jau turėjo būti pastatyti. Tai reikia daryti anksti pavasarį – kovą arba pirmoje balandžio pusėje. Galima ir rudenį, nes nameliai atlieka dar vieną funkciją – dalis kitų vabzdžių, vasarą nedarančių lizdų, juose žiemoja. Pavyzdžiui, tai daro boružės, kiti plėšrūs vabzdžiai. Žinoma, gali žiemoti ir kai kurie augalėdžiai vabalai, pavyzdžiui, lapgraužiai. Taip pat – blakės. Blakės ir vabalai – dvi vabzdžių grupės, kurios žiemoja įvairiuose plyšiuose. Statant namelį, jis turėtų būti kuo arčiau žemės.

– Jeigu soduose, daržuose turėsime tokius namelius ir Jūsų minėtus augalus, nereikės chemikalų? Bus galima apsieiti ir tvarkytis ekologiškai?

– Visiškai sunaikinti vabzdžių negalime. Jie gamtoje gyvena ir, jeigu juose auginsime vabzdžiams skanius augalus, atskris į mūsų sodus. Galime tik mažinti vabzdžių populiaciją, kad jų būtų kuo mažiau ir mums liktų tiek, jog galėtume nekreipti dėmesio į padarinius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...