captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tarp sankcijų tėvams, neskiepijantiems savo vaikų, numatytos ir piniginės baudos

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad nuo kitų metų į darželius nebus priimami neskiepyti vaikai, tėvai, kurie net ir tuomet atsisakys skiepyti savo vaikus, sulauks sankcijų už tai, kad sukelia pavojų visuomenės saugumui.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus, kad nuo kitų metų į darželius nebus priimami neskiepyti vaikai, tėvai, kurie net ir tuomet atsisakys skiepyti savo vaikus, sulauks sankcijų už tai, kad sukelia pavojų visuomenės saugumui.

Šeima sutrikusi – nejaugi moteriai teks atsisakyti darbo?

Vilniečių šeima, kurių atžalai – pusantrų metukų, teigia nežinanti, kaip planuoti savo ateitį. Sausio mėnesį baigiasi Mildos motinystės atostogos, ir ji jaučiasi sutrikusi, nežinodama, kur reikės dėti vaiką. Šeima nusprendusi šiuo metu jo neskiepyti, tačiau nuo sausio mėnesio įsigalioja tvarka, pagal kurią tokie vaikai į darželius priimami nebus.

„Kai auginau pirmą dukrą, tokių klausimų nekilo, ką medikai sakė, tai ir darėme. Vaikas gimė sveikas, nėštumas praėjo labai gerai, stengėmės maitintis ekologišku maistu, skatinome dukrą sportuoti, vežiojome į baseiną ir pan., tačiau ji vis tiek susirgo astminiu bronchitu, yra alergiška. Pradėjome aiškintis, kaip tai nutiko, kai taip stengėmės auginti ją natūraliomis sąlygomis. Tuomet ir susidomėjome skiepų poveikiu. Mano nuomone, skiepai nuo tuberkuliozės ir hepatito B, kurie suleidžiami tik gimusiam kūdikiui, visiškai nereikalingi. Tikimybė užsikrėsti bent hepatitu B praktiškai nulinė, galbūt vėliau, prieš lytinius santykius, ir vertėtų pasiskiepyti, bet tikrai ne kūdikystėje. Todėl ligoninėje jų atsisakėme. Problemų dėl to nekilo, nes gimdžiau Krikščioniškuose gimdymo namuose, kurie pasižymi liberaliu požiūriu.

Šeimos gydytojai taip pat teko priimti mūsų sprendimą, nors iš pradžių įkalbinėjo, aiškino, kad mažo vaiko reakcija į skiepus lengvesnė. Tuo metu aš pati girdėjusi baisių atvejų – prieinama net iki traukulių. Tačiau gydytoja apie pašalinį poveikį net nesistengė informuoti, tik gąsdino, kokios gali būti ligos komplikacijos, jeigu nepaskiepysime vaiko. O kai suprato, kad tikrai neskiepysime, atsivėrė – na va, esą neleidote jai uždirbti. Mes lankomės nedideliame šeimos centre, kuriame skiepija pati gydytoja ir už tai gana papildomą atlygį – keletą eurų“, – pasakojo pašnekovė.

Milda prisimena, kad tuo metu, kai ji su šeimos gydytoja diskutavo apie skiepus, buvo paskelbtas 2014 m. tymų ligos protrūkis.

„Tačiau pasidomėjau, koks tai protrūkis, – susirgo tik du vaikai ir devyni suaugusieji. Klausimas, ar jie visi buvo neskiepyti. Per tymų protrūkį 2013 m. iš 35 žmonių susirgo penki vaikai. Du iš jų tikrai neskiepyti, dėl dviejų liko neaišku. Negi taip sunku buvo išsiaiškinti? Susidaro įspūdis, kad vis dėlto trys vaikai buvo skiepyti. Be to, aš randu ir tokios informacijos, kad tymai – vaikiška liga, kuria persirgus šimtaprocentinis imunitetas susiformuoja visam gyvenimui, o skiepai to negarantuoja“, – svarstė moteris.

Jai nepriimtina, kad, kalbant apie būtinybę skiepytis, visada pateikiami tarptautiniai skaičiai.

„Pavyzdžiui, teigiama, kad pasaulyje keli tūkstančiai vaikų miršta nuo poliomielito. Bet pasaulis yra didelis! Ar aš turiu rizikuoti dėl šios mikroskopinės galimybės kur kas didesne pašalinio skiepo poveikio rizika? Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad šalyje būtų paskiepyta 90–95 proc. vaikų. Lietuvoje jų yra 92–97 proc. ir jau skubama įvesti privalomus skiepus. Dabar mano vaikui pusantrų metų. Teoriškai nuo rudens aš dar galėsiu jį vesti į darželį, galbūt dar ir kitą pusmetį: nors bus jau sausis, sveikatos pažyma išduodama metams. Tačiau nuo 2,5 metų jis neteks vietos, negalėsiu pretenduoti net į privatų darželį, nes ir jiems galios ta pati tvarka. Arba teks didesnę dalį algos mokėti auklei, arba nedirbti visai. Tačiau vienam vyrui išlaikyti šeimą sunku“, – pasakojo Milda.

Tėvai reikalauja galimybės pasirinkti skiepijimo laiką patiems

Moteris skaičiusi, kad iki dvejų metų formuojasi vaiko imunitetas, taip pat iki galo susiformuoja toksinams šalinti svarbūs organai, pavyzdžiui, inkstai. Japonų tyrimai parodė, kad šioje šalyje pradėjus vaikus skiepyti nuo dvejų metų, sumažėjo kūdikių mirčių, kai jie pradėjo skiepyti juos vėliau.

„Deja, ministro įsakymas kol kas nenumato ir tokios galimybės. Teigiama, kad vaikas turi būti skiepijamas pagal skiepų kalendorių. Ar tai reiškia, kad, jei aš paskiepysiu trejų metų vaiką, jis taip pat negalės lankyti darželio, nes mes skiepijome ne pagal kalendorių? Daugumoje Europos šalių, kuriose skiepai privalomi, skiepijimo taisyklės yra gana lanksčios, ne tokios griežtos, kaip ketinama įvesti Lietuvoje“, – apgailestavo pašnekovė.

Tiesa, SAM patikino, kad skiepijimų kalendoriai sudaromi pagal tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kurios grįstos mokslo įrodymais ir atliktais vaistinių preparatų klinikiniais tyrimais. Tačiau, jei vakcinos įskiepijamos vėliau, nei numatyta pagal skiepijimų kalendorių, skiepas „galioja“.

Mildai pritariantys tėvai piktinasi, kad, nors norima įvesti privalomą skiepijimą nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, t. y. reikalaujama skiepytis nuo trijų ligų, Lietuvoje prieinamos vakcinos, kurių viena yra trivalentė, kita – penkiavalentė. Taigi vaikas paskiepijamas ne nuo trijų, o nuo aštuonių ligų. Kitoks pasirinkimas negalimas, tuo metu kitose ES šalyse vienvalentinės vakcinos prieinamos. Jeigu vaikas natūraliai persirgęs viena iš ligų, kurios įeina į vakcinos sudėtį, juk skiepytis nuo jos nereikia.

Susibūrę bendraminčiai kreipėsi į SAM, prašydami išaiškinimo šiuo klausimu. Taip pat jie iškėlė klausimą, kodėl negali pasirinkti individualaus skiepijimo plano, kadangi reikalaujama, kad nuo tymų, raudonukės ir poliomielito vaikai būtų paskiepyti iki dvejų metų.

„Tokia teisė pripažįstama ir realizuojama kitose ES šalyse – pripažinta, kad vyresnių vaikų skiepijimas yra efektyvesnis, kadangi vyresniame amžiuje jau susiformavęs bendras imunitetas, kuris kovoja su skiepe esančių ligos sukėlėju, susiformuoja stipresnis imunitetas nuo konkrečios ligos“, – teigė rašte tėvai.

„Deja, atsakymų į savo klausimus taip ir negavome, dialogo, panašu, taip pat nesulauksime. Tik sužinojome, kad rengiamos papildomos sankcijos tėvams, kurie atsisakys skiepyti vaikus“, – piktinosi Milda. Esą neužtenka diskriminacijos, kad jų vaikai negalės lankyti darželio.

Ketinama įvesti privalomus skiepus nuo trijų ligų

SAM Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Loretos Ašoklienės teigimu, skiepais valdomos užkrečiamosios ligos (tymai, raudonukė ir poliomielitas), kurias siekiama išnaikinti pasaulyje, reikalauja visos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės pastangų, todėl būtina imtis veiksmų, kurie pirmiausia užtikrintų visuomenės interesus.

PSO numatė, kad iki 2018 m. poliomielitas, tymai ir raudonukė turi būti likviduoti, todėl skiepijimų apimtys kiekvienoje šalyje turi būti didelės, kad nebūtų galimybės plisti ligų sukėlėjams. Deja, pastaraisiais metais Europos šalyse kilę tymų protrūkiai parodė, kad susiformavus imlioms asmenų grupėms (tarp vaikų ar suaugusiųjų), tymų virusas greitai plito, sukėlė tūkstančius susirgimų ir protrūkių.

Todėl pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą nuo 2016 m. turėtų įsigalioti nuostata, kad į ikimokyklines ir priešmokyklines vaikų ugdymo įstaigas nebus priimami vaikai, nepaskiepyti nuo tymų, raudonukės ir poliomielito. Vis dėlto manoma, kad draudimas vaikams lankyti darželius dėl nepaskiepijimo nėra pati veiksmingiausia priemonė skatinti tėvus laiku paskiepyti savo atžalas.

„Tėvai yra atsakingi už savo vaikų sveikatą, tarp jų ir už savalaikį skiepijimą, todėl reikalingos kitos tėvų atsakomybės didinimo šioje srityje galimybės, kurioms įteisinti reikia pakeisti įstatymus, kad skiepijimai nuo likviduojamų infekcijų būtų privalomi. Šie įstatymų pakeitimai leis užtikrinti tarptautinius įsipareigojimus siekiant likviduoti poliomielitą, tymus, raudonukę Europos regione ir pasaulyje. Tikimaisi, kad šiomis priemonėmis bus galima geriau valdyti epidemiologinę situaciją dėl vakcinomis valdomų infekcijų “, – teigė specialistė.

Jau parengti teisės aktų projektai, kuriais norima ne tik įteisinti skiepų nuo trijų PSO likviduojamų infekcijų (poliomielito, tymų, raudonukės) privalomumą, bet ir numatytos piniginės baudos tėvams, kurie atsisakys skiepyti savo vaikus. Nuo šios prievolės jie bus atleisti tik tuo atveju, jei vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų.

Pasak pašnekovės, privalomi skiepai (visas skiepų kalendorius ar pavieniai skiepai) ir tokios baudos yra ne vienoje ES šalyje, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir kitur.

„Vakcinos vaikams skiepyti pagal skiepijimų kalendorių perkamos centralizuotai. Vakcinų (vienvalenčių ar kombinuotų) pasirinkimas priklauso nuo skiepijimų kalendoriaus, registruotų vakcinų įvairovės ir vakcinų gamintojų ir tiekėjų pasiūlos. Šiuo metu skiepijama daugiavalentinėmis vakcinomis – trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės, penkiavalente difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos ir kt. bei vienvalentėmis vakcinomis (hepatito B, BCG (tuberkuliozės) ir kt.). Jei būtų monovalenčių ar divalenčių vakcinų poreikis, galėtų būti svarstomos jų įsigijimo procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad šalyse naudojant kombinuotas vakcinas ir nesant Europos Sąjungos šalyse monovalenčių vakcinų poreikio gali būti sudėtinga jas įsigyti. Atkreipiame dėmesį, kad daugiavalenčių vakcinų naudojimas sumažina dūrių skaičių vaikams. Vieno vizito metu rekomenduojama, kad būtų atliekami ne daugiau kaip 2 skiepijimai (2 injekcijos), o to galima pasiekti tik naudojant daugiavalentes vakcinas“, – teigė specialistė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...