captcha

Jūsų klausimas priimtas

VAD direktoriaus skyrimo tvarkos keitimą išprovokavo konfliktas Seimo pirmininkės kabinete?

Lietuvoje politikai šią savaitę staiga susiniovė dėl Vadovybės apsaugos departamento vadovo skyrimo. Seimo pirmininkė pranešė, kad, suderinusi su Prezidente ir premjeru, teikia naują tvarką, pagal kurią, skiriant Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) direktorių dalyvautų visi trys šalies vadovai. Jį skirtų prezidentas Seimo pirmininko pritarimu ir premjero teikimu.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuvoje politikai šią savaitę staiga susiniovė dėl Vadovybės apsaugos departamento vadovo skyrimo. Seimo pirmininkė pranešė, kad, suderinusi su Prezidente ir premjeru, teikia naują tvarką, pagal kurią, skiriant Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) direktorių dalyvautų visi trys šalies vadovai. Jį skirtų prezidentas Seimo pirmininko pritarimu ir premjero teikimu.

Vėliau Loreta Graužinienė pasitaisė, kad reikėtų ne jos, o Seimo pritarimo. Vidaus reikalų ministras, kuris iki šiol skirdavo direktorių, tokį L. Graužinienės siūlymą pavadino „politiniu cinizmu“, siekiant sukurti niekam neatskaitingą darinį. Seimas nepalaikė Seimo pirmininkės, nors skyrimo tvarką ir pakeitė. Dabar VAD direktorių penkerių metų kadencijai vidaus reikalų ministro teikimu skirs Vyriausybė, o departamentas tapo savarankišku asignavimų valdytoju. Vis dėlto, kodėl reikėjo pamėginti grįžti prie tvarkos, kuri jau kartą buvo pakeista?

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis viešai svarstė, kam prireikė tokių pakeitimų? Ar Seimo pirmininkė L. Graužinienė jaučiasi nepakankamai saugi? Jis retoriškai klausė, kodėl nutylima, kad VAD vykdo kriminalinę žvalgybą, t. y. gali turėti jautrios informacijos?

Jei būtų įteisintos Seimo pirmininkės siūlomos įstatymo pataisos, ši institucija liktų niekam nepavaldi ir nekontroliuojama. Seimo pirmininkė aiškina, kad jos iniciatyvoms pritarė premjeras ir prezidentė. Nepanorėję atskleisti savo pavardės, mūsų pašnekovai aiškina, kad iš policijos į vidaus reikalų ministeriją atėjęs S. Skvernelis ėmėsi griežtos kontrolės – nori turėti visą informaciją, galbūt net apie saugomų asmenų maršrutus. S. Skvernelis tokias kalbas vadina nesąmone. 

„Noriu turėti tą informaciją, kuri man priklauso pagal įstatymą, o tai, kas susiję su saugomais asmenimis, yra konfidenciali informacija ir ji skirta ir vadovaujantis naudojama tik principu „būtina žinoti“. Tuo principu vadovaujasi žvalgybos, kriminalinės žvalgybos subjektai Tą principą ir aš labai gerai buvau išmokęs kadangi vadovavau vienam iš kriminalinės žvalgybos subjektų“, – LRT Televizijai sako S. Skvernelis.

Prezidentė D. Grybauskaitė tikina, kad jau senokai buvo svarstoma, jog VAD, kaip ir Policijos departamentui, reiktų suteikti teisę pačiam tvarkyti savo lėšas, o direktoriaus skyrimo tvarka ne tokia svarbi.

„Iš tiesų, pats principas, kad ši institucija būtų savarankiška, su mumis buvo derintas ir mes tam pritarėme. Skyrimo peripetijos – kas skiria, kas teikia – jau visiškai mums nesvarbu. Todėl įstatymą pasirašysiu“, – tvirtina D. Grybauskaitė.

Seimas priėmė ne L. Graužinienės, o Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtas pataisas – VAD vadovą parinks ne kuris nors iš trijų saugomų valstybės vadovų, o vidaus reikalų ministras, skirs vyriausybė, taigi, pastarajai jis ir bus atskaitingas.

Beje, Premjeras Algirdas Butkevičius, su kuriuo Seimo pirmininkė tikina suderinusi VAD direktoriaus skyrimo tvarką, balsavo už Teisės komiteto pasiūlytą variantą.

Buvęs Finansinių nusikaltinų tyrimų tarnybos vadas Vitalijus Gailius sako, kad tarp Seimo pirmininkės ir ministro įsižiebęs viešas konfliktas apnuogino realybę – statutiniai pareigūnai ieško ir randa politikų užtarimą.

„Šie svarstyti klausimai, susiję su vadovų skyrimo procedūra, su vadovų galimybe valdyti asignavimus, kai kitom įstaigom tokių pataisų niekas neregistravo. Man kyla abejonės, ar nepažeidžiamas Vidaus tarnybos statutas, kuris draudžia šių įstaigų vadovams politikuoti, dalyvauti politinėje veikloje“, – svarsto V. Gailius.

Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis pripažįsta, kad statutiniams pareigūnams politikuoti draudžia įstatymas, tad jis griežtai įsakė liautis varstyti politikų kabinetų duris.

„Labai negerai, kad statutinių įstaigų vadovai pradeda vaikščioti savarankiškai ar pakviesti pas įvairius politikus paskui pradeda kalbėti temomis, kuriomis jie nekompetentingi kalbėti. Dėl to yra tiesiog vadovams pasakyta ir nurodyta, kad jūs galite eiti kur norite, pas ką norite, kalbėti kokiom norite temom. Bet. Jeigu klausimai liečia mūsų darbinius dalykus, tai tos pozicijos turi būti suderintos“, – nurodo S. Skvernelis.

Jis tvirtina, kad politikai kartais neskiria leistinų ribų - už ministro nugaros nutaria kuriuos jo pavaldinius pasitelkti sprendžiant vieną ar kitą klausimą. Kartą atėjęs į pasitarimą dėl Seimo viešbučio ir parlamento pastato apsaugos jis netikėtai pamatė vieną iš apsaugos departamento skyrių viršininkų. Pavaldinys lyg niekur nieko dėstė su vadovybe nesuderintus pasiūlymus, tačiau Seimo pirmininkė dėl šio incidento problemų neįžvelgia.

„Tai yra darbinis pasitarimas, o jeigu ministrui atrodė, kad tai buvo konfliktinis, tai – jo problema“, – įsitikinusi L. Graužinienė.

Mūsų šaltinių teigimu, po šio konflikto Seimo pirmininkės aplinkoje kilo sumanymas VAD ne tik suteikti savarankiškos biudžetinės įstaigos statusą, bet ir pakeisti vadovo skyrimo tvarką, kad jis taptų nepavaldus vidaus reikalų ministrui. Seimo pirmininkė kartoja, kad S. Skvernelis reaguoja neadekvačiai.

„Jis galbūt nebuvo perskaitęs politikų etikos kodekso, nuo kurio reikėjo pradėti, atėjus iš komisaro pozicijos, iš policijos veiklos, iš statutinės veiklos į politiką ir manau, kad ateityje tokie dalykai neturi pasikartoti“, – tvirtina L. Graužinienė.

S. Skvernelis sako, kad Seimo Pirmininkės aplinkoje yra žmonių, kurie siekia per ją suvesti asmenines sąskaitas, tačiau neatskleidžia kas jie.

„Tiesiog pirmininkei įvardijau asmenis, kurie mano manymu iš tikrųjų buitiniam lygmenyje bando užsiimti gal būt nevisai gražiais dalykais“, – teigia S. Skvernelis.

Vieša paslaptis, kad Seimo pirmininkės politinio pasitikėjimo komandoje dirba buvęs policijos komisaras Sigitas Mecelica ir Žimantas Pacevičius. Pastarasis buvo vidaus reikalų viceministru, kai šiai žinybai vadovavo ministras Dailis Barakauskas. Iš jo perėmęs vidaus reikalų ministro portfelį S. Skvernelis Ž. Pacevičiaus paslaugų atsisakė.

Beje, tai jau buvo antras kartas, kai Seimo pirmininkė imasi iniciatyvų vidaus reikalų sistemoje. Pernai ji bandė iš Prezidentės atimti teisę skirti policijos generalinį komisarą, kai šias pareigas ėjo būtent S. Skvernelis. Tada irgi nepavyko.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...