captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Olekas apie Rusijoje sulaikytą J. Mataitį: man nėra žinoma, kad jis būtų dirbęs Lietuvai

Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos Aukščiausiųjų Tarybų prezidiumų sprendimas 1954 metais perduoti Krymą Ukrainai prieštaravo pagrindiniam Sovietų Sąjungos įstatymui, nes nei Rusijos Federacijos, nei Sovietų Sąjungos Konstitucija Aukščiausiųjų Tarybų prezidiumams nesuteikė galių svarstyti autonominių socialistinių respublikų konstitucinių-teisinių statusų pakeitimo. Tokį dokumentą pasirašė Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojas Sabiras Kechlerovas.
V. Kalninos (BFL) nuotr.
V. Kalninos (BFL) nuotr.

Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos Aukščiausiųjų Tarybų prezidiumų sprendimas 1954 metais perduoti Krymą Ukrainai prieštaravo pagrindiniam Sovietų Sąjungos įstatymui, nes nei Rusijos Federacijos, nei Sovietų Sąjungos Konstitucija Aukščiausiųjų Tarybų prezidiumams nesuteikė galių svarstyti autonominių socialistinių respublikų konstitucinių-teisinių statusų pakeitimo. Tokį dokumentą pasirašė Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojas Sabiras Kechlerovas.

Precedentas yra, o prisiminus, kad Dūmos deputatai, priklausantys Vladimiro Putino partijai „Vieningoji Rusija“, – Jevgenijus Fiodorovas ir Antonas Romanovas – reikalauja, jog Rusijos generalinis prokuroras ištirtų ar 1991-aisiais teisėtai pripažinta Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybė, nes tuometinė Sovietų Sąjungos Valstybės Taryba esą irgi tokių galių galėjo neturėti. Scenarijus – analogiškas. Kol kas savaitės pabaigoje Rusija paskelbė, kad su slaptais dokumentais sulaikė Lietuvos šnipą, dirbusį karinei žvalgybai.

Visa tai tikrai nerodo Rusijos draugiško nusiteikimo Lietuvos atžvilgiu, todėl labai laiku nuskambėjo JAV gynybos sekretoriaus Ashono Carterio patvirtinimas, kad Vašingtonas dislokuos apie 250 tankų, šarvuočių ir kitos karinės technikos 6 Europos šalyse, taip pat – ir Lietuvoje. Ginkluotė galėtų būti atsiųsta jau kitų metų pradžioje. Briuselyje įvykusiame NATO gynybos ministrų susitikime patvirtinta šešių Rytų Europoje steigiamų Aljanso štabų struktūra. Lietuvoje štabas pradės veikti jau liepos mėnesį. Gynybos ministrai taip pat tarėsi dėl galimo NATO atsako į Rusijos branduolines programas ir dėl pagalbos Ukrainai, tarp jų ir paramos ginklais. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Savaitės“ studijoje.

– Ar galima šiandien pasakyti, kokia konkrečiai JAV technika bus atvežta į Lietuvą?

– Galima konkrečiai pasakyti, kad į visas 6 valstybes bus atvežta brigados dydžio vienetui aptarnauti reikalinga technika. Kiek ir kada, kaip bus Lietuvoje, matyt, bus kintami dalykai, nes technika bus paliekama ne tik sandėliuoti, bet ir naudoti pratyboms. Todėl gali būti, kad iš kelių šalių technika suvažiuos į vieną šalį kuriam laikui, dalis jos arba visa ir kuriam laikui gali išvažiuoti į mokymus gretimoje valstybėje. Todėl sakyti, kad atvažiuos toks skaičius ir tokių vienetų negalėtume. Tai būtų netikslu.

– Jau esate sakęs, kad matėte atsakymą į Baltijos valstybių kariuomenių vadų laišką, kad Lietuvoje būtų dislokuoti ir kareiviai, NATO brigada. Generolas Philipas Breedlove`as rodė Jums tą atsakymą. Koks jis?

– Atsakymas yra toks, koks buvo ir sprendimas. Iš esmės norėjom, [...] kad Lietuvoje atsirastų NATO štabų vienetai. [...] Dabar esame paruošę patalpas, paskyrę savo karius, yra sugeneruoti tarptautiniai karininkai, kurie atvažiuoja. Toliau – išankstinis technikos dislokavimas (dabar turime JAV sprendimą) ir nuolatinis, besikeičiantis karių buvimas čia. Nėra tokio tiesaus atsakymo, kad atvažiuoja tas batalionas, bet atsakymas yra labai aiškus – pagal sąlygas vertiname, kad tų karių gali būti šiek tiek mažiau, bet gali būti ir daugiau. Apibendrinant tai, ką kalbame apie „gyvą“ buvimą, matyt, tęsis ir ateityje.

– Tai čia toks savotiškas kompromisas - ne batalionas, bet...?

– Taip. Manau, kad tai – natūrali, darbinė veikla. Turėsime kažkokį galutinį variantą, bet šiandien tas judesys yra „gyvai“, yra karių. Dar kartą pakartosiu, kad mes nelabai daug ko prašom daugiau, negu dabar yra. 

– Pone ministre, nepaisant viso to, kas pas mus jau atvažiavo, kas dar atvažiuos, kaip stiprinamos ir didinamas skaičius NATO greitojo reagavimo pajėgų, – Kaliningrado srityje viso to yra gerokai daugiau. Ar viso to užteks grėsmės akivaizdoje?

– Mūsų reakcija, priimant sprendimus, kurie dabar įgyvendinami, yra tikrai adekvati, atsižvelgiant į šiandien turimą informaciją. Jeigu ta informacija keisis, jeigu veikla už mūsų sienos dar kitaip keisis, mes kitaip atsakysime. Dabar kaip tik nepaliekame provokacinės tuštumos, kuri susidarytų, jei vyktų pratybos, būtų atnaujinama kaimynų technika, koncentruojama, o mes nieko nedarytume ir žiūrėtume. Toks nieko nedarymas atsitiko Gruzijoje – netekta dalies teritorijos, o Ukrainoje – taip pat teritorijos, žūsta žmonės. 

– Visai neseniai Rusijos prezidentas pranešė apie tai, kad ketina savo arsenalą padidinti 40 branduolinių raketų. Ar Briuselyje buvo svarstomas koks nors atsakas į Rusijos branduolines programas ir iššūkius?

– Taip, Briuselyje apskritai vertinome tą situaciją, įskaitant ir kalbėjimą, ir mokymus, kurie vyksta branduolinėje srityje. Sutarėme, kad reikia peržiūrėti visą NATO strategiją šioje srityje, įskaitant ir galimus branduolinius atsakus.

– O kas tas peržiūrėjimas? Tai – modernizavimas, papildymas, naujos ginkluotės įvežimas?

– Tai yra visų procedūrų panaudojimo galimybės – ką ir kaip reikėtų daryti, kaip priimti sprendimus, kad tas grasinantys panaudoti branduolinį ginklą žinotų, kad turime tokį atsaką, kurio geriau jo nenaudoti. Dabar iš tikrųjų turime atsakyti. Jeigu to nedarysime, logiška, kad, išbandžiusi visas ne NATO valstybes, Rusija (kas tai galėtų paneigti) bus pabandyta ir kuri nors NATO valstybė, bus patinkrinta, ar čia viskas tvarkoje.

– O kiek NATO gali paveikti tos apklausos, kurios buvo neseniai paskelbtos, kad Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos gyventojai pasisako prieš šalia Rusijos sienos esančių valstybių gynimą?

– Manau, kad čia labai aiškus signalas, kad turime labai rimtai vertinti Rusijos informacinę agresiją ar, kaip kitaip pavadinsime, karą, intervencijas. Turime įvertinti, kad tai daro poveikį ir kitų valstybių gyventojams, ne tik gyvenantiems čia, Lietuvoje. Todėl buvo kalbėta, kad, pateikiant šią informaciją, labai svarbu, jog šių valstybių gyventojai ją irgi gautų, kad tai nebūtų kažkas nežinoma, labai tolima.

– Bet, aš taip suprantu, kad, nepaisant tokių gyventojų nuotaikų, jos NATO niekaip neįpareigoja, 5 straipsnis vis tiek turėtų būti aktyvuotas?

– Taip, mes visi jį pasirašėme. Manau, kad dabar galime pasidžiaugti, jog yra ne taip, kaip pokarį – labai ilgai laukė ir nesulaukė mūsų kovojantys partizanai, kariai, kaip mes juos galėtume vadinti. Dabar, kol agresijos dar nėra, jau turime supratimą, karius ir techniką čia, Lietuvoje. Šiuo atžvilgiu tikrai esame žymiai stipresni ir žymiai saugesni.

– Žinau, kad Briuselyje buvo ir NATO-Ukrainos komisijos posėdis.

– Taip.

– Ar yra kokie nors pakitimai, kokios nors naujos idėjos dėl ginklų tiekimo Ukrainai?

– Turiu pasakyti, kad yra toks bendras supratimas – Ukrainai reikia padėti visomis įmanomomis priemonėmis. Buvo pareiškimų, kad [NATO valstybės – LRT.lt] yra pasiruošę teikti tą, ko Ukrainai reikės.

– Šiuo atveju kalbame apie ginklus?

– Įskaitant ir ginklus.

– O kaip tada Lietuva?

– Mes savo įsipareigojimą ukrainiečiams įvykdėm taip, kaip praėjusių metų pabaigoje susitikime su Ukrainos prezidentu sutarę – kai kuriuos ginkluotės elementus jiems pateiksime. Šį savo įsipareigojimą esame įvykdę.

– Tai šiuo atveju mūsų ambasadorius Ukrainoje nepasakė nieko naujo ir premjeras jį be reikalo užsipuolė, sakydamas, kad jis viršijo įgaliojimus, nes Lietuva tą ginkluotę tiekė?

– Nenorėčiau dabar vertinti tų pasakymų, nes turime labai tiksliai pažiūrėti, kas pasakyta ir kas parašyta ar (tikrai) tas pasakyta. Manau, kad reikia surasti ramų balansą. Mano nuomone, geriau padaryti, negu prisišnekėti.

– Juk Jūs jau matėte tą tekstą.

– Dar kartą sakau, aš tikrai nevertinsiu, nei kolegos ambasadoriaus, nei premjero pasakytų žodžių.

– Tai tada įvertinkite Rusijos žvalgybos pranešimą apie Maskvoje sulaikytą neva lietuvį šnipą, kuris, sakoma, yra ir Lietuvos pilietis. Kadangi žvalgyba užsiima Krašto apsaugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Jūs tikriausiai turite kažkokią informaciją?

– Galiu pasakyti, kad tikrai atrodo, jog bandoma pritempti prie skaičių – Lietuva sulaikė du Rusijos šnipus, dabar bandoma surasti, kas galėtų būti kaip atsaku. Manau, kad tai – politinė reakcija į Lietuvoje sulaikytus Rusijos šnipus.

– Tai Jūs norite pasakyti, kad šis pilietis yra ne Lietuvos pilietis ir nieko bendra su mūsų žvalgyba neturi?

– Ne, aš sutinku. Manau, kad jis turi Lietuvos pilietybę.

– O kaip jis gali turėti dvigubą pilietybę?

– Negaliu pasakyti. Dabar neturiu visos informacijos, bet tokių žmonių yra.

– Bet jie sako, kad jis buvo sulaikytas su kažkokia slapta informacija, slaptais dokumentais. Ar Jums apie tai kažkas žinoma?

– Ne, man nėra žinoma, kad jis būtų dirbęs Lietuvai arba turėjęs dokumentus, kurie mums būtų labai svarbūs. Tikrai nenorėčiau daugiau komentuoti.

– Ar Jūs gavote kokį nors oficialų raštą apie jo sulaikymą? Ar tokį raštą gavo Lietuva?

– Aš kol kas tokio rašto nemačiau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...