captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė apie pabėgėlių priėmimą: Baltijos šalys buvo diskriminuojamos

Lietuva yra pasirengusi padėti Viduržemio jūros pabėgėliams, bet turi būti numatytas objektyvus ir visoms šalims vienodas kriterijus, nulemsiantis, kiek žmonių kiekviena šalis priims, interviu LRT Radijui sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „O dabar apskaičiavimai, ypač Baltijos šalims, buvo šiek tiek keisti, netgi, sakyčiau, diskriminaciniai – mažoms valstybėms teko daug didesnis procentas negu didesnėms“, – pastebi šalies vadovė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuva yra pasirengusi padėti Viduržemio jūros pabėgėliams, bet turi būti numatytas objektyvus ir visoms šalims vienodas kriterijus, nulemsiantis, kiek žmonių kiekviena šalis priims, interviu LRT Radijui sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „O dabar apskaičiavimai, ypač Baltijos šalims, buvo šiek tiek keisti, netgi, sakyčiau, diskriminaciniai – mažoms valstybėms teko daug didesnis procentas negu didesnėms“, – pastebi šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, paskutiniai NATO sprendimai rodo, jog Lietuvos sąjungininkai greitai ir tinkamai reaguoja į besikeičiančią saugumo situaciją Europoje: NATO šalių gynybos ministrai trečiadienį Briuselyje nutarė greitojo reagavimo pajėgas padidinti iki 40 tūkst. ir patvirtino Rytų Europoje steigiamų Aljanso štabų struktūrą. „Tai reiškia, kad [...] apgintis tikrai didėja, saugumo prasme mes labiau užtikrinti“, – pabrėžia D. Grybauskaitė.

– Prezidente, esate pakeliui į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje. Kuriuos darbotvarkės klausimus išskirtumėte?

– Išskirčiau emigracijos politiką, kuri svarbi ir mums, ir visai Europai. Taip pat – Europos saugumo ir gynybos strategiją, nes ji nebuvo keista 12 metų. Ir – Graikijos situaciją. Tai trys svarbiausi klausimai. O šalia jų – ir vidaus rinkos klausimai, skaitmeninės rinkos kūrimas, rekomendacijos šalims narėms dėl ekonominio skatinimo ir t. t.

– Taigi Europos Vadovų Taryboje bus aptartos saugumo strategijos kryptys. Kuriuos saugumo klausimus galima išskirti?

– Mums svarbu, kad strategija būtų atnaujinta, kad būtų įvardintos atsiradusios grėsmės ir kad būtų rastas bendras adekvatus priemonių ir įvairių veiksmų rinkinys. Lietuvai labai svarbu, kad būtų labai aiškiai apibrėžta nauja saugumo aplinka, hibridinės grėsmės, taip pat – propagandos, informacinės grėsmės, pokyčiai Europos Sąjungos kaimynystėje bei karinė Rusijos agresija Ukrainoje ir kitur.

Taigi Lietuva siekia, kad ES būtų aktyvesnė reaguodama į šias grėsmes, ypač informacines. Dar noriu paminėti, kad mūsų iniciatyva parengtas bendras kovos su dezinformacija Europos viduje ir strateginės komunikacijos veiksmų planas taip pat bus tvirtinamas ir vykdomas.

– Kalbant apie saugumą verta paminėti ir tai, kad NATO gynybos ministrai trečiadienį Briuselyje nusprendė trigubai didinti NATO greitojo reagavimo pajėgų kadrų skaičių iki 40 tūkst.

– Tai reiškia, kad ne vien mes kalbame apie grėsmes, kad jos yra realios ir kad NATO taip pat reaguoja atitinkamai. Velse visi kartu buvo nusprendę, kad greitojo reagavimo pajėgos būtų apie 5 tūkst., bet, kaip matote, per pusantrų metų jau yra sprendimas dėl 40 tūkst. Vadinasi, NATO šalys supranta, vertina, ką mes sakome, ir įvertina realiai grėsmes. Tai reiškia, kad kartu su mūsų greitojo reagavimo pajėgomis (jei dar kiekviena šalis prisidės) apgintis tikrai didėja, saugumo prasme mes labiau užtikrinti.

O tai, kad rudenį šešiose šalyse bus įkurtos NATO vadavietės, taip pat yra geras ženklas, jog sprendimai yra vykdomi ir netgi keičiami priklausomai nuo besikeičiančių situacijų. Tai labai gerai. NATO rodo, kad sugeba reaguoti adekvačiai, kad sugeba priimtus sprendimus vykdyti ir tai daro greitai.

– Minėjote ir emigracijos politiką, Viduržemio jūros pabėgėlių klausimą. Kokių galime tikėtis sprendimų?

– Vadovų Taryboje kalbėsime apie tai, nes žemesniu lygmeniu sprendimai nebuvo priimti. Mūsų ir dar beveik pusės valstybių pozicija yra panaši – kad turime turėti labai objektyvius kriterijus, kaip pabėgėliams padėti, ir kad būtina reaguoti ne tik į pasekmes (pabėgėlių skaičių), bet ir priežastis (turime kovoti ir su nelegalia migracija, ir su žmonių pervežimo verslu).

Todėl labai svarbu, kad kiekviena šalis rodytų solidarumą (Lietuva tai daro taip pat, mes esame pasirengę paimti 250 prieglobsčio prašytojų) ir kad ateityje būtų numatytas objektyvus kriterijus (pavyzdžiui, bendrojo vidaus produkto dydis, gyventojų skaičius), kuris būtų taikomas visoms šalims vienodai. O dabar apskaičiavimai, ypač Baltijos šalims, buvo šiek tiek keisti, netgi, sakyčiau, diskriminaciniai – mažoms valstybėms teko daug didesnis procentas negu didesnėms valstybėms ir t. t.

Bet kokiu atveju mes šiuo metu jau esame priėmę iki 350 užsienio šalių piliečių, daugiausia tai – iš Ukrainos, iš Rytų ateinantys žmonės, kuriems reikia pagalbos. Lietuva visada yra pasirengusi padėti, bet mes norime, kad kriterijai būtų objektyvūs, tinkamai įvertintos šalių galimybės priimti ir integracijos patirtis. Taigi sprendimai viršūnėse visada yra bendri, tai yra visos šalys turi pritarti. Kaip minėjau, pusė šalių prieštarauja prieš prievartinę sistemą, o Lietuva ir kitos šalys pasisako už savanoriškumo principą – padėsime, kiek galėsime, bet skaičiai turi būti paremti objektyviais kriterijais.

– Graikijos pokalbiai su tarptautiniais kreditoriais nuolat stringa. Kokių galime tikėtis sprendimų?

– Pirmiausia tai yra techninis klausimas. Graikija visą laiką mėgina jį stumti politinio lygmens link, bet Vadovų Taryba negali spręsti reikalų, kurie turi būti išspręsti finansų lygmeniu. Graikija turi pateikti labai konkrečias priemones, kaip ji gali ateityje ir dabar kovoti su savo skolomis. Tai ne tik struktūrinės reformos, kurios gali suveikti per ilgą laikotarpį, bet šiandien galimos taupymo priemonės. Taigi pirmiausia turi būti atliktas šis darbas. Jis nebuvo atliktas trečiadienį – nors turėjo būti baigtas naktį, bet nusistūmė į ketvirtadienį.

Taigi Vadovų Taryba tik išklausys situaciją, Graikijai dar kartą bus pasakyta, kad laiko šiam sprendimui liko nedaug, kad ji pati turi prisiimti atsakomybę už kelis dešimtmečius įvairių vyriausybių vykdytą neatsakingą finansų politiką ir kad tai brangiai kainuojantys procesai, kurie negali būti sprendžiami tik kitų šalių sąskaita.

Graikija pati labai daug padarė, kad atsidurtų tokioje situacijoje, ji turi prisiimti atsakomybę, paaiškinti savo žmonėms, ką tai reiškia, ir atsakingai elgtis. Kol kas tokio atsakingumo nėra, ir šiandien, be jokios abejonės, sprendimai priimti nebus, mes, vadovai, tik išklausyme situaciją ir dar kartą pakartosime Graikijai, kad, jeigu ji nori susitarti, turi tartis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...