captcha

Jūsų klausimas priimtas

Susiruošėte prie jūros? Perspėja apie nemalonias aplinkybes

Specialistai teigia, kad paplūdimiuose besiilsintys žmonės visiškai prarandą budrumą ir pamiršta laikytis elementarių higienos taisyklių, todėl rizikuoja užsikrėsti visa puokšte nemalonių ligų, kurios dažniausiai pasireiškia ne iš karto.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Specialistai teigia, kad paplūdimiuose besiilsintys žmonės visiškai prarandą budrumą ir pamiršta laikytis elementarių higienos taisyklių, todėl rizikuoja užsikrėsti visa puokšte nemalonių ligų, kurios dažniausiai pasireiškia ne iš karto.

Kodėl negalima plautis rankų jūroje

„Smėlyje be askaridžių kiaušinių ir kai kurių kitų parazitų labai mažai kas gali išgyventi ir daugintis. Mūsų jūros vanduo – pakankamai šaltas ir sūrus, taip pat netinkamos sąlygos užkrečiamų ligų sukėlėjams, tarkime, užsikrėsti cholera ar dizenterija praktiškai neįmanoma. Todėl dažniausiai užsikrečiama mikroorganizmais, kurie gyvena maiste. Pagrindinis per maistą plintančių ligų šaltinis – fekalijos, iš jų ligų sukėlėjai išplinta smėlyje, kurį mes liečiame, o rankų paprastai nesiplauname, deja, ir tokių sąlygų paplūdimyje dažnai nėra, todėl mums valgant bakterijos patenka į mūsų organizmą. Rankų plovimas turi tapti automatizmu, ypač prieš prieš valgį ir po tualeto. Tačiau visiškai bloga mintis rankas plautis jūroje, taip pat nesitikėkite, kad jūros vanduo nuo vaisių padės nuplauti bakterijas. Ne kartą esu mačiusi žmones taip darant. Todėl atsiminkite – vaisius reikia plauti švariu vandentiekio vandeniu“, – pasakojo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Ina Kuznecova.

Pasak specialistės, kad ir kaip paprastai skambėtų, kad rankų plovimas – svarbiausia apsauga paplūdimyje. Tačiau norint apsisaugoti nuo pavojingų bakterijų rankas plauti neužtenka tik vandeniu, būtina naudoti muilą. Šlapios servetėlės taip pat nesunaikina bakterijų, jos tik nuvalo purvą. Todėl, norint laikytis idealios higienos, į paplūdimį reikėtų neštis dezinfektantą.

Taigi bent jau pajūrio paplūdimiuose didžiausią pavojų, I. Kuznecovos teigimu, kelia ne vanduo, bet smėlis. „Kai tėvai sako, kad vaikas susirgo infekcine žarnyno liga, nes gurkštelėjo vandens, greičiausiai yra netiesa. Na, nebent visai neišauklėtas žmogus tuštinosi į vandenyje, o tuo metu arti jo buvo vaikas ir gurkštelėjo šio vandens. Tačiau tokia tikimybė beveik nulinė. Greičiausiai jis žaidė su smėliu ir purvinas rankas kišo į burną“, – svarstė pašnekovė.

Paklausta, ar pavojingas vandenyje esantis šlapimas, specialistė patikino, kad jei žmogus yra sveikas, jo šlapimas tikrai neturi jokių užkrečiamų ligų sukėlėjų, be to, per šlapimą paprastai užkrečiamos ligos neplinta taip, kaip per fekalijas. Problema esą labiau susijusi su higiena.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė taip pat patikino, kad Baltijos jūros vandenyje sveikatos pavojingos taršos per pastaruosius keletą metų nė karto nėra buvę. Poilsiautojų įprotis šlapintis į jūrą didelės įtakos taršai nedaro, tik turi šiek tiek įtakos dažnesniam vandens žydėjimui. „Tačiau jeigu žmogus nealergiškas, jis gali nebijoti žydinčio vandens. Jis pavojaus sveikatai nesudaro, tik estetiškai nemalonus. Žinau, moterys buvo įjunkusios su tais dumbliais net kaukes daryti“, – teigė pašnekovė.

Mielas šuniukas paplūdimyje kelia didelį pavojų aplinkiniams

Tuo tarpu smėlio tyrimai dėl sveikatai pavojingų bakterijų nėra atliekami. Pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistės Natalijos Abramovos, didžiausią pavojų paplūdimiuose kelia ne žmonių išmatos (vis dėlto žmonės ten tuštinasi ne masiškai), bet šunys. Noras vesti į paplūdimius augintinius draudžiama, poilsiautojai gana dažnai šio draudimo nepaiso.

Pasak specialistės, pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai, yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė. Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė. Tai parazitinė liga, kurią sukelia smėlyje puikiai išsilaikančios tam tikros rūšies kirmėlių lervos. Šiam susirgimui būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikartojanti eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia migruojančios įvairiuose organuose ir audiniuose lervos. Taigi toksokarozė gali pažeisti bet kurį žmogaus organą. Todėl ją sunku diagnozuoti, atskirti nuo kitų ligų, pavyzdžiui, astmos, alergijos, karščiavimo ir pan.

Šios ligos šaltinis – užsikrėtę šunys ir katės, kurie su išmatomis į aplinką išskiria kirmėlių (toksokarų) kiaušinėlius. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Toksokaromis užsikrėtusių šunų, deja, yra labai daug – iki 90 proc. mažų šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų yra infekuoti.

Kita sunki parazitinė liga – echinokokozė. Žmogus šia liga užsikrečia kaspinuočių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Gyvūnai, kurių žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis į aplinką kartu su išmatomis išskiria kiaušinėlius. Kaspinuočiai žmogui sukelia sunkius negalavimus, kurių negydant žmogus gali mirti.

Todėl paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo bei eksploatavimo ir žmonių elgesio vandens telkiniuose taisyklėse paprastai būna nurodyta, kad paplūdimiuose draudžiama vedžioti ir maudyti gyvūnus, kai tuo metu maudosi žmonės. Be to, paplūdimių viršutinis smėlio sluoksnis, ne mažiau kaip 0,1 m gylio, turi būti išvalomas ir išpurenamas (mechaniniu arba rankiniu būdu) ne rečiau kaip kartą per savaitę, kad jame nebūtų ligų sukėlėjų. Deja, galimybė idealiai tai padaryti yra tik Neringos paplūdimiuose, kurie turi tam reikalingą įrangą.

Kitur šiukšlės renkamos rankiniu būdu, o pats smėlis purenamas tik Palangoje. Tam naudojamas prieš maždaug 9 metus įsigytas žemės ūkio kultivatorius.

„Jis purena iki 15–20 cm. Sezono metu purename kartą per savaitę. Per metus mums išeina apie 50 kartų. Šiam procesui sugaištame apie 4–5 valandas. Apimame 4–5 kilometrus, kuriuose dažniausiai būna žmonių. Tai tikrai veiksmingas būdas – nėra buvę, kad žmonės smėlyje būtų radę kokių nors gyvių. Šiukšles rankiniu būdu surenkame prieš išpurenimą. Kopų išpurenti nėra jokių galimybių. Tik pabandyk ten ką nors padaryti, iškart pažeidi augmeniją, o mes taip džiaugiamės, jei koks naujas augalas ar žolė išauga, nes tai stabdo smėlio pustymą“, – teigė „Palangos komunalinio ūkio“ direktorius Konstantinas Skierus.

Ar galima maudytis šlapimo prisotintame arba žydinčiame vandenyje?

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, kai vandens temperatūra perkopia per 20 laipsnių, jame šlapimas vis dėlto tampa pavojingas. Mat tuomet šlapimo prisotintame vandenyje pradeda daugintis mikroorganizmai. „Yra ir tokių žmonių, kurie sugeba vandenyje ne tik nusišlapinti, bet ir pasituštinti. Esu mačiusi ne kartą jūroje plaukiant fekalijas“, – yra DELFI pasakojusi Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistė Nina Gendvilienė.

Specialistės teigimu, sovietmečiu rugpjūčio mėnesį vanduo visame pajūryje jau būdavo blogas – neatitiko higienos normų. Mat į jūrą suplūsdavo teršalai iš Kuršių marių, į kurias juos sunešdavo vasaros orų įšildytas Nemunas. Kol vanduo šaltas, mikrobai nesidaugina, kai tik jis sušyla, susidaro jiems palanki terpė. Šiais laikais vandens tarša jau nedidėja, tam įtakos turi tai, kad vandens telkiniuose pastatyta labai daug valymo įrenginių. Jei dar bent šiek tiek pasikeistų žmonių elgesys, esą būtų visai puiku.

Įšilus jūros vandeniui, jame susidaro daugiau fosforo, azoto, todėl ima augti dumbliai. Dėl bakterijų, skaidančių žuvusius dumblius, deguonies suvartojimo, vandenyje sumažėja deguonies kiekis. Šio reiškinio pasekmė – atsiradęs nemalonus kvapas. Specialistai nepataria tokiame vandenyje maudytis jautriems, alergiškiems (ypač žydintiems augalams), odos ligomis sergantiems žmonėms. Vengti maudynių žydinčiame vandenyje reikėtų ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei tiems, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi. Kai kurių specialistų teigimu, žydinčio vandens reikėtų vengti todėl, kad tam tikros dumblių rūšys išskiria toksinus, kurie gali sukelti odos uždegimus, o nurijus tokio vandens galimi virškinimo sutrikimai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...