captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Carteris: būkite tikri – ginsime savo sąjungininkus

JAV gynybos sekretorius Ashonas Carteris antradienį patvirtino, kad Vašingtonas dislokuos apie 250 tankų, šarvuočių ir kitos karinės technikos 6 Europos šalyse, kad padėtų padrąsinti NATO sąjungininkes, patiriančias grėsmę dėl Rusijos politikos ir teroristinių grupuočių veiklos. Jis garantuoja, kad NATO gins savo sąjungininkus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

JAV gynybos sekretorius Ashonas Carteris antradienį patvirtino, kad Vašingtonas dislokuos apie 250 tankų, šarvuočių ir kitos karinės technikos 6 Europos šalyse, kad padėtų padrąsinti NATO sąjungininkes, patiriančias grėsmę dėl Rusijos politikos ir teroristinių grupuočių veiklos. Jis garantuoja, kad NATO gins savo sąjungininkus.

A. Carteris: būkite tikri – ginsime savo sąjungininkus

Savaitę truksianti Pentagono vadovo kelionė į Europą – Berlynas – Talinas – Briuselis – atsakymas tiems, kurie abejoja NATO įsipareigojimų tvirtumu. Rusijos imperijos armijai statytas pastatas Taline, jame šeimininkavo sovietai, o dabar tai – NATO Kibernertinio saugumo kompetencijų centras.

„Amerikiečių technikos turi pakakti kuopai arba batalionui ir ji bus siunčiama į kol kas laikinas bazes Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje ir Bulgarijoje“, – sakė A. Karteris.

Jis teigė, kad Pentagonas bendradarbiaus su Talino kibernetinio saugumo centru, kad apgintų sąjungininkus nuo išpuolių prieš jų elektronines  sistemas.

„Nesiekiame šaltojo ar karštojo karo su Rusija. Nebandome paversti jos priešu, bet būkite tikri – ginsime savo sąjungininkus, neleisime jai atkurti sovietinių laikų įtakos sferos.  NATO greitojo reagavimo pajėgoms Amerika suteiks žvalgybos ir stebėjimo įrangos, logistikos ir transporto lėktuvų, naikintuvų, iš laivų leidžiamų raketų, specialiųjų pajėgų karių“, – sakė A. Carteris.

Dislokuos techniką, o ne karius

Susitikime patvirtinta, kad pirmoji ginkluotė regioną galėtų pasiekti jau kitų metų pradžioje. Baltijos šalyse bus dislokuota sunkiosios ginkluotės elementų,  250 tankų, pėstininkų kovos mašinų  „Bradley„ savaeigių haubicų ir artilerijos. Artilerijos vienetų užteks maždaug 5 tūkst. karių kiekvienoje šalyje. unkiosios ginkluotės dislokavimas pirmiausia skirtas paremti ir sustiprinti regiono šalių ir rotacinių JAV pajėgų pratybas.

Toks žingsnis leistų NATO šalims greičiau reaguoti į bet kokią karinę krizę šiame regione. Jungtinių Amerikos Valstijų dislokuojama ginkluotė Rytų Europoje palengvins pratybų šiose šalyse organizavimą, sako JAV misijos prie NATO vadovas ambasadorius Douglasas Lute.

„Tai būdas padaryti mūsų mokymus efektyvesnius“, – žurnalistams NATO būstinėje Briuselyje antradienį sakė D.Lute.

Klaustas, ar tokiu žingsniu JAV „nesuerzins“ Rusijos, jis pabrėžė, kad kartu su technika Europoje nebus dislokuojami JAV kariai. Diplomato teigimu, siųsti ginkluotę į Rytų Europą nėra vienašališkas Amerikos sprendimas – to prašė ir pačios ginkluotę priimsiančios šalys.

L. Linkevičius: nesiekiame didinti įtampos regione

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžia, kad NATO tikslas yra užtikrinti savo šalių narių saugumą, o ne grasinimai ar įtampos kurstymas.

„Mes NATO doktrinoje neturime priešų sąrašo, neturime tikslo kam nors grasinti. Ką mes privalome daryti, tą ir darysime – stiprinsime savo teritorijos, gyventojų, piliečių saugumą, nepaisant nieko“, – JAV gynybos sekretoriaus Eštono Karterio (Ashton Carter) oficialų pareiškimą dėl išankstinio ginkluotės dislokavimo Rytų Europoje Eltai telefonu komentavo L. Linkevičius.

Pasak ministro, Lietuva jau yra atlikusi visas reikalingas teisines procedūras, kurios numatytų tiek JAV ginkluotės, tiek ir galimą karių buvimą šalyje, todėl technikos dislokavimo terminai dabar priklausys nuo sprendimų priėmimo greičio Vašingtone.

Ginkluotė turėtų atgrasyti Rusijos agresiją

A. Carteris šį pareiškimą išsakė po Taline vykusių derybų su Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrais – kitą dieną po to, kai Jungtinės Valstijos paskelbė skirsiančios ginkluotės, orlaivių ir karių, įskaitant komandosus, reikalingų naujoms NATO ypač greito reagavimo pajėgoms, turinčioms padėti atgrasyti potencialią Rusijos agresiją Aljanso rytiniame sparne ir brutalių islamo ekstremistų grėsmę bloko pietuose.

Pasak gynybos sekretoriaus, Jungtinės Valstijos taip pat bendradarbiaus su Estijoje įsikūrusiu NATO kibernetinio saugumo centru, padėdamos sąjungininkams stiprinti apsaugos nuo kibernetinių atakų priemones.

Išankstinės karinės technikos dislokavimo vietos buvo parinktos netoli mokymų poligonų, siekiant sutaupyti laiko ir išlaidų, reikalingų tos įrangos transportavimui į pratybas.

Dvikryptis JAV planas, numatantis technikos dislokavimą Europoje ir išteklių skyrimą NATO ypač greito reagavimo pajėgoms, pabrėžia Amerikos įsipareigojimus padėti sąjungininkams atremti didėjančias grėsmes Europos rytiniuose ir pietiniuose pakraščiuose.

J. Olekas prisiminė didinamą gynybos biudžetą

„Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas ir išankstinis jų karinės įrangos dislokavimas yra labai svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti Baltijos regiono saugumą. Lietuva jau šiandien yra pasirengusi priimti atitinkamo dydžio sąjungininkų pajėgas ir įrangą,“ –  susitikime su JAV gynybos sekretoriumi sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Ministras J. Olekas savo ruožtu padėkojo  Lietuvos Vyriausybės vardu JAV už  saugumą užtikrinančias priemones ir lėšas, skiriamas iš  JAV „Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos“ programos.

„Tai aiški žinia mūsų žmonėms, kad mūsų NATO sąjungininkė JAV mus tvirtai remia,“ – sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Pasak jo, Lietuvoje yra pakankamai poligonų ir karinių dalinių, kuriuose gali būti laikomi JAV tankai, šarvuočiai ir artilerija.

„Viena (technika, – red. past.) galbūt atvyks šiek tiek anksčiau, kita – šiek tiek vėliau, bet, manau, kad ilgai to laukti neturėsime. Mes didiname pačius poligonų plotus, renovuojame. Tikrai galiu pasakyti, kad jau šiandien galime priimti tą dalį, kuri bus skirta Lietuvai“, –  telefonu iš Estijos naujienų agentūrai ELTA sakė ministras.

„Sekretorius sakė, kad ta technika judės iš vienos šalies į kitą ir matyt, mes turėsime įvairiu laiku skirtingą techniką. Taigi turėsime galimybę (Lietuvoje, – ELTA) pamatyti visą techniką, reikalingą brigados veiklai, – pažymėjo J. Olekas.– Mes ir toliau intensyviai investuosime į savo gynybą  kariuomenei ir intensyviai rengsimės reaguoti  į hibridinio karo scenarijus. Tikime, kad  kitų metų 1,5 proc. gynybos biudžetas  bus tam tvirta atrama.  Bet ties tuo mes nesustosime ir sieksime, kad iki 2020 m.  gynybos biudžetas siektų 2 proc. BVP,“ –sakė krašto apsaugos ministras J. Olekas.

JAV įsipareigoja suteikti ir kitokios pagalbos

JAV ir NATO sąjungininkai kritikuoja Rusiją dėl vis agresyvesnių veiksmų, įskaitant Krymo aneksiją ir pagalbos separatistams Rytų Ukrainoje.

Pagal šį planą Jungtinės Valstijos gali laikinai padidinti Europoje dislokuotų amerikiečių karių skaičių, nors dauguma jų tikriausiai būtų perkelti iš kitų bazių šiame regione. Joks JAV karių arba technikos perkėlimas neplanuojamas artimiausiu laiku.

A. Carteris sakė, kad Jungtinės Valstijos būtų linkusios suteikti sąjungininkams kitokios pagalbos, jeigu būtų paprašytos ir jeigu toks žingsnis būtų patvirtintas – pavyzdžiui, užtikrinti papildomus žvalgybos pajėgumus, sustiprinti specialiąsias pajėgas ir logistikos pajėgumus, aprūpinti transporto lėktuvais ir įvairia papildoma ginkluote, tokia kaip bombonešiai, naikintuvai ir laivuose bazuojamos raketos.

Tačiau Vašingtonas nepasiųstų į Europą didelių antžeminių pajėgų, pridūrė Pentagono vadovas.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...