captcha

Jūsų klausimas priimtas

Profsąjungos: dėl mažų ligos išmokų žmonės dirba sirgdami ir miršta

Lietuvos profsąjungų atstovai siūlo sugrąžinti didesnes ligos išmokas – tokį pasiūlymą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pristatė tiek Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, tiek Vyriausybei.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvos profsąjungų atstovai siūlo sugrąžinti didesnes ligos išmokas – tokį pasiūlymą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pristatė tiek Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, tiek Vyriausybei.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, jog dabar žmonės vengia imti biuletenius ir taip gauti mažiau pajamų, todėl eina į darbą sirgdami, o tai lemia, jog kartais žmonės nepasveiksta ir miršta.

„Mes manome, kad darbo vietose padidėjo mirtingumas ir tai nutiko ne dėl nelaimingų atsitikimų, o dėl ligų. Žmonės eina į darbą sirgdami, užkrečia kolegas ir įmonės vos ne sustoja, kai visi sirgdami pradeda dirbti, tačiau labiausiai mus neramina mirties atvejai“, – pasakoja A. Černiauskas.

Todėl profsąjungų konfederacija penktadienį buvo susitikusios su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu, kuriam pristatė pasiūlymą grąžinti į ankstesnes ribas išmokas dėl ligos. Šis pasiūlymas, anot konfederacijos vadovo, yra žinomas ir premjerui Algirdui Butkevičiui.

„Kalbėjome apie tai, kad būtina pakeisti apmokėjimą ligos atveju – siūlome, kad kaip ir anksčiau dėl ligos žmogui būtų mokama 75-80 proc. atlyginimo”, – teigia A. Černiauskas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė dėsto, jog ši problema jai yra žinoma ir komitetas rinksis jos svarstyti dar kartą.

„Profsąjungos per susitikimą išdėstė visas problemas, ne tik šią. Situacija man yra žinoma, nes teko bendrauti ir su pacientais, ir su medikais – išties žmonės tikisi greitai pasveikti, vaikšto į darbą sirgdami, o paskui ateina pas gydytojus žymiai sunkesnės būklės, suserga lėtinėmis ligomis, patiria komplikacijų“, – sakė komiteto vadovė.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, darbe ne dėl nelaimingų atsitikimų, o dėl ligų, nesusijusių su darbu, mirčių buvo sumažėję 2009-2010 m., tačiau 2011 m. vėl padaugėjo.

2008 m. dėl ligų, nesusijusių su darbu, mirė 89 žmonės, 2009 m. - 65, 2010 m. – 66, kai 2011 m. – jau 70. Galutinės statistikos, kiek žmonių darbe dėl ligų mirė pernai dar nėra, tačiau preliminariais duomenimis – 56 žmonės.

„Pateikti duomenys rodo, jog mirčių darbe dėl ligos praėjusiais metais skaičius – mažiausias per pastaruosius 6 metus, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė. – Visgi skaičiai yra per dideli: juose atsispindi tiek žmonių baimė ligos atveju prarasti dalį pajamų ar net iš viso netekti darbo, tiek nepakankamai atsakingą darbdavių, o ir pačių darbuotojų, požiūrį į savo sveikatą. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai reguliariai ir kokybiškai tikrintųsi sveikatą.“

Šiuo metu už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Išmoka gali būti 80–100 proc. darbuotojo vidutinio atlyginimo. Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos 40 proc. pašalpa mokama imtinai nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos iki septintosios, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – vėl mokama 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

www.DELFI.lt
 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...