captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nauja gatve vilniečiai nesidžiaugs

Verslininkai apsuko sostinės valdžią aplink pirštą, prestižinėje senamiesčio vietoje nutiesę pačią keisčiausią Vilniaus gatvę. Tai niekur nevedanti Miesto Sienos gatvė, į kurią įmanoma patekti tiktai pro elektroniniu raktu rakinamas duris.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Verslininkai apsuko sostinės valdžią aplink pirštą, prestižinėje senamiesčio vietoje nutiesę pačią keisčiausią Vilniaus gatvę. Tai niekur nevedanti Miesto Sienos gatvė, į kurią įmanoma patekti tiktai pro elektroniniu raktu rakinamas duris.

Nedaug vilniečių galėtų pasigirti perėję Miesto Sienos gatve.

Pirmasis jos ruožas iš Klaipėdos gatvės pusės atsidūrė naujo prestižinių butų komplekso „Kotrynos vartai“ viduje. Toliau, jei pavyktų, praėję pro apsaugos darbuotoją išeitumėte į pastato kiemą, pakiltumėte laiptais ir atsiremtumėte į aukštą tvorą.

Ją peršokus ir prasibrovus pro gyventojų sandėliukus bei transformatorines paaiškėja, kad šią Miesto Sienos gatvę užtveria savavališkai pastatyti dviejų aukštų butai.

Jeigu juos įveiksite, iš Trakų gatvės pusės išvysite lentelę, skelbiančią apie čia esančią Miesto Sienos gatvę. Tiesa, vasarą ten dar kabėjo skelbimas, siūlantis išsinuomoti 72 Miesto Sienos gatvės metrus.

Taisykles dar derins

„Kur jūs matėte gatvę?“ – stebėjosi „Kotrynos vartų“ apsaugininkas, kai šią savaitę „Sostinė“ pabandė pasivaikščioti Miesto Sienos gatve.

Mat Vilniaus savivaldybė žurnalistus patikino, kad „Kotrynos vartai“ turi perėjimo servitutą, t.y. prievolę leisti pereiti visiems norintiems.

Bet kaip tą norą pareikšti, jei įėjimas į naujumu tviskantį pastatą – rakinamas?

Tiesa, tąkart, kai lankėsi „Sostinės“ žurnalistai, durys nebuvo užrakintos, nes statybininkai skubėjo įrengti butus. Kvadratinis metras neįrengtoje patalpoje kainuoja daugiau negu 8 tūkstančius litų.

Palei dešinę perėjimo sieną kabėjo skoninga ekspozicija, toliau buvo atidengti keli senojo mūro fragmentai. Iš kairės pusės rikiavosi būsimų butų durys.

Pastato statytojų atstovė Rasa patikino, kad vėliau durys į šį perėjimą tikrai bus užrakintos.

Vėliau bus sukurtos taisyklės, kada ir kokiu būdu vilniečiai bei miesto svečiai galės pasivaikščioti Miesto Sienos gatve. Taisyklės bus suderintos su paminklosaugininkais ir gyventojų bendrija.

Nei kavinių, nei parduotuvių

Per butų pirkimo bumą bendrovė „Mūsų knyga“ vietoj savo sandėlių, esančių puikioje senamiesčio vietoje, sumanė pastatyti daugiabutį, o butus parduoti.

Tačiau iki tol knygomis prekiavusi bendrovė netrukus susidūrė su problema: jos sklypas ribojosi su senąja gynybine Vilniaus siena, pastatyta prieš 500 metų, kai buvo rengiamasi atremti priešus iš Rytų.

Tuomet bendrovė pastato viduje pažadėjo įrengti pasažą, tapsiantį turistų traukos vieta, o savivaldybė mainais į pažadus iškilmingai paskelbė apie visiems atvirą naują Miesto Sienos gatvę.

Vėliau šį projektą perėmė kita bendrovė, ir kavinių bei parduotuvių gatvėje neliko.

Šiuo metu čia parduodami butai ir yra numatytos dvi biurų patalpos.

Maža to, neliko ir pačios gatvės. Yra tik pavadinimas.

Ar yra gatvė, ar jos nėra?

Pernai Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės nurodymu buvo sudaryta komisija „Kotrynos vartų“ situacijai tirti, bet ji nenustatė jokių pažeidimų.

Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriuje „Sostinei“ buvo paaiškinta, kad pastate perėjimas yra, o jame įrengta ekspozicija.

Tačiau Kultūros paveldo departamento inspektorė Nijolė Vaitiekūnaitė pabrėžė, kad iš tikrųjų gatvės nėra, nes ji niekur neveda. O ar tai, kas yra „Kotrynos vartuose“, yra gatvė ar ne gatvė – tik terminų klausimas.

Iš registro neišbrauks

Vilniaus savivaldybės spaudos atstovas Antonas Nikitinas patikino, kad savivaldybė tikrai neketina išbraukti iš registro Miesto Sienos gatvės. Juk vienaip ar kitaip ta gatvė funkcionuos.

A. Nikitinas pabrėžė, kad „Kotrynos vartai“ privalo leisti pereiti šiuo perėjimu visiems norintiems. Juk būtent su tokia sąlyga išduotas statybų leidimas.

Kokiu būdu vilnietis gali pareikšti savo norą pereiti naująja gatve, savivaldybė kol kas nežino.

Miesto Sienos gatvė negali funkcionuoti, kol nesutvarkyta jos dalis iš Trakų gatvės pusės. Apie tai, kad kelią į Trakų gatvę jau daug metų yra užtvėrusios savavališkos statybos, savivaldybės darbuotojas nežinojo.

Derybos greitai baigėsi

„Lietuva – paradoksų šalis. Ar čia pirmas ir paskutinis kartas?“ – sakė verslininkas Eugenijus Simėnas, vieną rytą sužinojęs, kad jam priklausanti nuosavybė – 15 kv. metrų juridiškai įteisintas butas stovi ant naujosios senamiesčio gatvės.

Skelbdama apie naują gatvę palei senąją Vilniaus sieną savivaldybė nepasidomėjo, kad iš Trakų gatvės pusės Miesto Sienos gatvė užtverta du kartus: dar sovietiniais laikais siaurame perėjime buvo savavališkai pastatyti ir įrengti du butai.

Vieną šių butų įsigijo bendrovė „Perfekcija“. Jos vadovas E. Simėnas užvakar prisiminė, kad savivaldybės atstovai yra bandę su juo kalbėtis dėl šios patalpos, tačiau vėliau diskusijos nutilo.

Sumanymas išnyko neatsiradęs

Buvęs „Kotrynos vartų“ architektas Gintaras Kuginys sakė, kad iš pradžių buvo suplanuota įrengti prekybos pasažą su parduotuvėmis ir kavinėmis.

Gatvė turėjo būti gyva, knibždanti žmonių. Eidami iš Klaipėdos gatvės į Trakų gatvę praeiviai būtų galėję pasigėrėti senąja miesto siena. Dabar Miesto Sienos gatvė prarado savo prasmę. „Jei čia lankysis tik ekskursijos, socialine prasme ši gatvė bus mirusi“, – sakė G. Kuginys.

Pastatė kunigaikščio Aleksandro nurodymu

Vilniaus gynybinė siena buvo statoma 1503–1522 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro nurodymu. Kiekvienas būsimos sienos vietoje esančio sklypo savininkas privalėjo savo lėšomis pagal tipinį projektą sumūryti sienos ruožą, o kas nenorėjo, privalėjo kraustytis už miesto.

7 metrų aukščio siena apačioje buvo 2 metrų storio, viršuje – 70 centimetrų. Už jos buvo įrengtos galerijos šauliams vaikščioti.

Kaip karinė priemonė ši siena buvo panaudota tik vieną kartą – atremiant rusų kariuomenės puolimą per Tado Kosciuškos sukilimą 1795 metais.

Tuomet sukilėliai sieną pataisė ir naujai sumūrijo viršutinę jos dalį. Darbams vadovavo karo inžinierius pulkininkas Jokūbas Jasinskis. Ta sukilėlių sumūryta sienos dalis ypač gerai buvo matyti Klaipėdos gatvėje.

Vieną ataką sukilėliai atrėmė, o tada rusai atgabeno sunkiąją artileriją ir sieną apgriovė.

Nors gynybinė siena ir nebuvo naudojama gynybai, Vilniaus miestui ji buvo reikšminga. Tik jai esant buvo galima kontroliuoti prekių ir žmonių judėjimą, o tai palengvindavo mokesčių surinkimą.

Per epidemijas ji atskirdavo karantino zoną, tereikėdavo užremti vartus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...