captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apklausa: G. Landsbergį lietuviai vertina palankiau už V. Landsbergį

Balandžio pabaigoje naujuoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku tapęs europarlamentaras Gabrielius Landsbergis yra populiaresnis už savo senelį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, TS-LKD garbės pirmininką Vytautą Landsbergį, rodo apklausa.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Balandžio pabaigoje naujuoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku tapęs europarlamentaras Gabrielius Landsbergis yra populiaresnis už savo senelį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, TS-LKD garbės pirmininką Vytautą Landsbergį, rodo apklausa.

Politologai G. Landsbergiui, apie kurį dar nežino gana didelė gyventojų dalis, siūlo dirbti su savo reitingais, bet perspėja, kad dar ilgai jaunąjį politiką persekios senelio šleifas.

Mėgsta V. Adamkų, D. Grybauskaitę ir A. Butkevičių

Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 23–31 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, per mėnesį palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų rokiruotė nepasikeitė, tačiau smuktelėjo visų, o labiausiai – aukščiausių šalies vadovų – prezidentės ir premjero.

Pirmasis trejetukas personalijų, kuriomis labiausiai pasitikima, lieka nepakitęs kaip ir ankstesniais mėnesiais. Prezidentas Valdas Adamkus tebėra palankiausiai vertinamas visuomenės veikėjas ir neužleidžia šios pozicijos dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, kuriai ant kulnų lipa premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Prezidentą V. Adamkų palankiai vertino 71 proc. respondentų. Antroje vietoje pagal populiarumą – antrą kadenciją šalį valdanti prezidentė D. Grybauskaitė, kurią palankiai vertina 63 proc. rinkėjų.

Premjerą A. Butkevičių palankiai vertina 60 proc. respondentų. Lyginant su prieš tai buvusia apklausa, visų trijų lyderių vertinimai nežymiai smuko. Mažiausiai – 2 proc. – smuko V. Adamkaus vertinimas, tačiau po 7 proc. sumažėjo palankiai atsiliepiančių apie D. Grybauskaitę ir A. Butkevičių.

Po buvusių ir dabartinių šalies vadovų rikiuojasi europarlamentarė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, kurią palankiai vertina 51 proc. gyventojų, nors praėjusį mėnesį šis rodiklis siekė 54 proc.

V. Blinkevičiūtė iš ketvirtosios pozicijos išstūmė Vilniaus merą liberalą Remigijų Šimašių. Šiuo metu R. Šimašių palankiai vertina 50 proc. respondentų.

Dar 9 visuomenės veikėjai šalies gyventojų buvo įvertinti daugiau palankiai nei nepalankiai: Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis, ekonomistė, sostinės tarybos narė Aušra Maldeikienė, Seimo narys Naglis Puteikis, Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, parlamentaras Artūras Paulauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, europarlamentaras, naujasis Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis, Kauno meras, visuomenininkų organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis ir Europos Parlamento narys liberalas Antanas Guoga.

Vienodai nemėgsta ir A. Kubiliaus, ir V. Tomaševskio

Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 8 politikus : Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininką, EP narį Valdemarą Tomaševskį (68 proc. įvertino nepalankiai), Seimo opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Andrių Kubilių (68 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, TS-LKD garbės pirmininką Vytautą Landsbergį (65 proc.), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (60 proc.).

Po 59 proc. respondentų nepalankiai įvertino du „darbiečius“ – Darbo partijos įkūrėją, idėjinį lyderį, europarlamentarą Viktorą Uspaskichą ir Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę. Nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąrašą užbaigia „tvarkiečiai“: 54 proc. nepalankiai įvertino Seimo narį Petrą Gražulį ir 52 proc. EP narį, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininką Rolandą Paksą.

Šį mėnesį nepalankiausiai vertinamų politikų skaičius padidėjo nuo 6 iki 8, jų gretas papildė L. Graužinienė ir R. Paksas.

G. Landsbergį vertina palankiau už V. Landsbergį

Sociologai atkreipia dėmesį į tai, kaip Lietuvos gyventojai vertina naująjį TS-LKD pirmininką Gabrielių Landsbergį praėjus mėnesiui po partijos vadovo rinkimų. Anksčiau šio politiko vertinimo visuomenės nuomonės apklausose nebūdavo.

Apklausos duomenimis, kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) suaugusių šalies gyventojų G. Landsbergį vertina palankiai (4 proc. labai palankiai ir 23 proc. palankiai), o keturi iš dešimties (39 proc.) šį politiką vertina nepalankiai (11 proc. labai nepalankiai ir 28 proc. nepalankiai). 7 proc. respondentų nurodė, kad nežino tokio politiko, o dar 27 proc. žino, tačiau neturi nuomonės apie jį.

Kaip parodė gegužės mėnesio apklausa, kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų gyventojų pirmąjį TS-LKD vadovą V. Landsbergį įvertino palankiai (4 proc. labai palankiai ir 18 proc. palankiai), o trys ketvirtadaliai (65 proc.) įvertino nepalankiai (24 proc. labai nepalankiai ir 41 proc. nepalankiai). 1 proc. atsakė, kad nežino tokio politiko, o 12 proc. neturėjo nuomonės apie jį.

Turi potencialą susikurti savo vardą

Lyginamosios politikos ir politinės sociologijos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) daktaras Mažvydas Jastramskis atkreipia dėmesį į tai, kad esminis dalykas kalbant apie G. Landsbergio reitingus yra tai, kad apie jį nežino ar neturi nuomonės daugiau asmenų negu vertina palankiai. Tuo metu V. Landsbergį neigiamai vertina žymiai daugiau respondentų.

„Jaunasis Landsbergis pasižymi tuo, kad yra daugiau jį vertinančių žmonių, kurie neturi nuomonės ir jo nežino. Čia yra, sakykime, potencialas jaunajam Landsbergiui susikurti ir savo vardą, išsilaisvinti nuo tos sąsajos, kad jis yra anūkas, bet kaip tai jis padarys, yra kitas klausimas ir ateities dalykas“, – sakė politologas.

Pasak M. Jastramskio, G. Landsbergio išrinkimas TS-LKD pirmininku kol kas partijos reitingui įtakos neturi (šiuo metu už TS-LKD balsuotų 8 proc. rinkėjų, tai yra ketvirta pagal populiarumą partija). Taip esą yra, nes G. Landsbergis yra gana jaunas politikas, ir tai labai atsispindi tarp neturinčių nuomonės.

„Tiesiog daug žmonių neįsivaizduoja, koks jis yra, nes nėra iš ko. Tam tikra prasme tai yra palanku konservatoriams, nes nėra taip, kad iš karto visi vertina neigiamai vien dėl to, kad jis yra V.Landsbergio anūkas. Jeigu G. Landsbergis būtų siejamas su V. Landsbergiu, tai tada tiek pat jį neigiamai vertintų kaip ir senelį, bet taip nėra“, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad klausimas, ar gerai TS-LKD padarė išsirinkusi G. Landsbergį lyderiu, yra ankstyvas.

Pasitikėjimą turės pagrįsti darbais

Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius sakė, kad apie naujojo TS-LKD pirmininko rinkimus buvo ilgai kalbama viešojoje erdvėje ir, kai vienoje ar kitoje partijoje atsiranda naujas lyderis, jis įgyja tam tikrą didesnį pasitikėjimo kreditą, kurį vėliau turi pagrįsti savo darbais ir sprendimais.

„Dabar kaip tik tokia situacija ir yra. G. Landsbergio kaip naujo lyderio nekritikuoja, išties, kaip bet kuris lyderis jis turi vadinamąjį 100 dienų imunitetą nekritikuoti. Kitas dalykas – su juo yra siejami tam tikri lūkesčiai ir viltys tiek pirmiausia partijoje, tiek šiek tiek TS-LKD rinkėjų. Logiška, kad jo reitingas yra šiek tiek padidėjęs, bet, žinote, pirma kregždė – dar ne pavasaris, reikia palaukti tolesnių, vėliau matuojamų reitingų ir matysime, kokia klostosi situacija“, – kalbėjo politologas.

Kita vertus, A. Krupavičius atkreipė dėmesį į G. Landsbergio populiarumą palyginus su A. Kubiliumi, kuris šansų padidinti savo reitingą jau neturėjo, o šis tebeturi.

„Viena situacija yra beviltiška, kita situacija – su tam tikra viltimi ir lūkesčiais. Nebūtinai tie lūkesčiai ir viltys pasiteisina“, – pažymėjo politologas.

Persekios senelio šleifas

KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius taip pat logišku ir natūraliu vadino tai, kad apie G. Landsbergį nurodė nežiną gana didelis skaičius respondentų, esą toks pasirinkimas dažnas, kai kalbama apie naujus veidus politikos arenoje.

Pasak A. Krupavičiaus, G. Landsbergį dar ilgai, kol neparodys savo vertumo, politinės programos, sugebėjimų, persekios V. Landsbergio šleifas.

„Artimiausius kelerius metus Landsbergiui jaunesniajam teks būti gerokai savo senelio šešėlyje“, – prognozavo politologas.

Be to, jeigu G. Landsbergis nori būti lyderiu, galinčiu ką nors pakeisti ir pasiekti TS-LKD, turi grįžti iš Briuselio vadovauti partijai, patarė A. Krupavičius.

Vyresnieji Landsbergius vertina nepalankiai

Priešingai nei kitų europarlamentarų ir partijų atveju, abejojama, ar G. Landsbergis iš Briuselio sugebės ilgesnį laiką būti tuo lyderiu, kuriuo tiki partija ir visuomenė.

Anot sociologų, kiek palankiau G. Landsbergį vertina 30–49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai, o nepalankiai daugiau vertina vyresni nei 50 metų žmonės, darbininkai ir bedarbiai.

Apie naują TS-LKD pirmininką nuomonės dažniau neturėjo jaunimas iki 30 metų (penktadalis apklaustų studentų ir moksleivių nežinojo tokio politiko ir dar beveik trys iš dešimties nežinojo, kaip jį vertinti) bei gyvenantys kaime.

Palankiau už kitus V. Landsbergį vertina didmiesčių gyventojai, besimokantis jaunimas, vadovai, specialistai ir tarnautojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daugiau kaip 800 eurų), o neigiamai daugiau įvertino vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu išsilavinimu ar turintys profesinį išsilavinimą, pensininkai, darbininkai ir bedarbiai.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...