captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atsibodo įprastos arbatos – užsiauginkite šokoladinių ar ananasinių mėtų

Pasirodo, kad selekcininkai labai padirbėjo, ir jau galime užsiauginti šokoladinių, ananasinių, bananinių, žemuoginių, imbierinių ir daugybės kitų rūšių mėtų, LRT Radijui sako Lietuvos gėlių augintojų sąjungos tarybos pirmininkė Daiva Gasiūnienė. „Vokietijoje parodoje pamačiau mėtą rusvais lapeliais. Kadangi nei pauostyti, nei paliesti nebuvo galima, įsigijau, ir ji pas mane puikiausiai peržiemojo“, – pasakoja specialistė.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Pasirodo, kad selekcininkai labai padirbėjo, ir jau galime užsiauginti šokoladinių, ananasinių, bananinių, žemuoginių, imbierinių ir daugybės kitų rūšių mėtų, LRT Radijui sako Lietuvos gėlių augintojų sąjungos tarybos pirmininkė Daiva Gasiūnienė. „Vokietijoje parodoje pamačiau mėtą rusvais lapeliais. Kadangi nei pauostyti, nei paliesti nebuvo galima, įsigijau, ir ji pas mane puikiausiai peržiemojo“, – pasakoja specialistė.

Jos teigimu, net ir tokias neįprastas mėtas auginti nesudėtinga, bet to jos auga ir vazonėliuose. Taigi tie, kurie ieško naujų skonių, turės kuo nustebinti ir svečius.

– Kaip susidomėjote netradicinėmis mėtomis?

– Pirmą kartą su šiomis mėtomis susidūriau Vokietijoje. Parodoje pamačiau mėtą rusvais lapeliais. Kadangi nei pauostyti, nei paliesti nebuvo galima, įsigijau, ir ji pas mane puikiausiai peržiemojo. Tada pradėjau ieškoti informacijos apie mėtas. Pasirodo, kad šioje srityje selekcininkai paskutiniu metu labai padirbėjo, atsirado labai daug įvairių formų, rūšių, kvapų mėtų. Tad po truputį pradėjau jas medžioti.

– O kokia yra ta, kurią parsivežėte iš Vokietijose?

– Ten buvo šokoladinė mėta. Ji turi mėtos ir šokolado prieskonį. Būtų panašu į šokoladinį saldainį su mėtų įdaru.

– Ar tokios netradicinės mėtos nepadarys žalos natūralioms, tradicinėms rūšims?

– Nemanau. Mūsų tradicinės mėtos atlaikė šimtmečius. O naujos mėtos papildys aromatų asortimentą.

– Kokias mėtas auginate dabar?

– Dabar turiu šokoladinę, apelsininę, obuolinę, ananasinę, imbierinę, vanilinę, greipfrutinę, garbanotąją, marokinę. O paskutinis mano pirkinys buvo budlėjinė mėta, kuri ir skani, ir graži. Ją galima auginti gėlyne kaip gėlę.

– Ką darote su mėtomis?

– Pirmiausia – arbatas šeimai, draugams, artimiesiems. Ragaujame žalių ir džiovintų lapelių arbatą, nes tada aromatas skiriasi.

– O labai nustemba tie, kurie pirmą kartą paragauja?

– Žinoma, nustemba. Imbierinės ir ananasinės mėtos yra aštresnės. O švelnesnio skonio – bananinė mėta.

– Ką patartumėte tiems, kurie susidomėjo šiomis mėtomis? Nuo ko reikia pradėti?

– Pirmiausia reikėtų įsigyti mėtos daigelį. O auga jie labai nereikliai – kaip ir paprastos mėtos. Plinta šakniastiebiais: atlaužkite ar atskirkite nedidelį mėtos šakniastiebio gabalėlį ir pasodinkite į dirvožemį. Mėtos mėgsta derlingą, humusingą dirvą. Gali pakelti dalinį pavėsį. Ir, tarkim, per metus tris keturis kartus nupjovus žolę tikrai pasiruošime šeimai ir artimiesiems arbatos.

– Ar galima tokių mėtų užsiauginti balkone, ant palangės?

– Žinoma, galima. Tik žiemą jas reikėtų arba truputėlį pridengti, arba įsodinti į dirvą. Galima sodinti į lovelius, į vazonėlius. Yra labai dekoratyvių mėtų rūšių, tarkim, kaip garbanotoji mėta. Jos aromatas truputėlį primena šaltmėtę, o lapai labai dekoratyvūs. Taigi ją galima derinti su gėlėmis. Taip pat galima naudoti ir margalapę mėtą baltais krašteliais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...