captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jūroje nuskendęs „An-2“ buvo avarinės būklės

Katastrofą gegužės 16 d. virš Baltijos jūros patyręs „An-2“ buvo techniškai netvarkingas. To nepaneigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuriam suteiktas specialiosios komisijos statusas šio orlaivio sudužimo ir gelbėjimo operacijai ištirti, vadovas Artūras Paulauskas.
KAM nuotr.
KAM nuotr.

Katastrofą gegužės 16 d. virš Baltijos jūros patyręs „An-2“ buvo techniškai netvarkingas. To nepaneigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuriam suteiktas specialiosios komisijos statusas šio orlaivio sudužimo ir gelbėjimo operacijai ištirti, vadovas Artūras Paulauskas.

LRT.lt pavyko susipažinti su Nyderlandų specialistų Baltijos jūros dugne filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti katastrofą patyrusio lėktuvo vaizdai.

Itin kokybiškuose vaizduose matosi lėktuvo vidus, aplūžę sparnai, atviras motoras. Taip pat užfiksuota, kad kartu su lėktuvu nuskendęs jį pilotavęs Adolfas Mačiulis bandė gelbėtis, tačiau jam sutrukdę kažkokios metalinės lėktuvo konstrukcijos.

Lėktuvo durys pakankamai plačiai pravertos – ko gero, pro jas į jūrą galėjo iššokti dingusiu be žinios laikomas kitas pilotas Alvydas Selmistraitis.

Nyderlandų specialistai puikiai nufilmavo ir visą lėktuvo saloną. Net ir ne specialistas galėtų pasakyti, jog lėktuvo būklė prasta, jei ne – apgailėtina: matosi, kad vidus aprūdijęs, nusidėvėjęs, mėtosi gelbėjimosi plaustas, viena gelbėjimosi liemenė, mėtosi vandens „Žalia giria“ buteliai, daug metalinių detalių.

„Komisija turi žinių, kad tas lėktuvas penkerius metus neskraidė ir greičiausiai stovėjo ne angare, o lauke. Iš Danijos per Švediją jį įsigijusi įmonė „Klaipėdos avialinijos“ siekė parsigabenti į Klaipėdą ir susiremontuoti“,– LRT.lt sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas.

Jis taip pat pažymėjo, jog lakūnai, skrisdami tokios būklės lėktuvu per jūrą, o ne sausuma, labai rizikavo. Juolab kad „An-2“ – vienmotoris lėktuvas.

Paklaustas, ar kažkam teks atsakyti už šio lėktuvo skrydį ir gelbėjimo operaciją, A. Paulauskas teigė manąs, jog politikai į tokias operacijas neturėtų kištis, nes tai – specialistų reikalas.

„Mano asmeninė nuomonė tokia, kad politikai privalo padaryti viską, kad tos institucijos, kurios vykdo panašias operacijas, veiktų kaip laikrodis ir nebereikėtų niekam kištis. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad komunikacija su lakūnų artimaisiais buvo prasta.

Apie tai, kad specialistai privalo bendrauti su žiniasklaida numatyta, o bendravimas su nukentėjusiųjų artimaisiais neapibrėžtas. Sutinku, jog tokiu atveju reikėtų vadovautis žmogiškumo principais, tačiau kariškiai visada paiso teisės aktų raidės. Todėl šiuo metu galiojančias instrukcijas tikrai reikėtų tobulinti“, – sakė A. Paulauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...