captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pabandė prasklaidyti nerimą dėl naujojo socialinio modelio

Darbo santykiai dokumentuose ir realybėje šiandieną skiriasi beveik kaip diena ir naktis, o naujajame socialiniame modelyje siūlomi Darbo kodekso pakeitimai situaciją pakeis ne tik darbdavio, tačiau ir darbuotojo naudai. Taip LRT Televizijos laidoje „LRT Forumas“ teigia politikai, verslo atstovai bei ekonomistai. Savo ruožtu darbuotojų profesinės sąjungos atstovas pažymi, kad kompromisų dėl naujojo socialinio modelio Trišalėje taryboje buvo pasiekta, tačiau nesutarimų dar lieka.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Darbo santykiai dokumentuose ir realybėje šiandieną skiriasi beveik kaip diena ir naktis, o naujajame socialiniame modelyje siūlomi Darbo kodekso pakeitimai situaciją pakeis ne tik darbdavio, tačiau ir darbuotojo naudai. Taip LRT Televizijos laidoje „LRT Forumas“ teigia politikai, verslo atstovai bei ekonomistai. Savo ruožtu darbuotojų profesinės sąjungos atstovas pažymi, kad kompromisų dėl naujojo socialinio modelio Trišalėje taryboje buvo pasiekta, tačiau nesutarimų dar lieka.

„Kodekso kūrėjai gavo pakankamai sudėtingą užduotį pamatyti, kokie skauduliai šiandieną egzistuoja darbo rinkoje, nuostatas, kurios neveikia, sukuria iliuziją apie darbuotojų apsaugą. Tačiau dauguma darbuotojų gali pasakyti, kad jie nėra patenkinti tuo, kaip veikia darbo teisė.

Būtent todėl ir atsirado siūlymai peržiūrėti garantijas, teises, pagalvoti, kaip galėtume sukurti daugiau geresnių darbo vietų. Tos darbo vietos kuriamos iš šešėlio ištraukiant įvairesnes darbo formas, pasakant, kad tampa lengviau įdarbinti, tačiau ir atleisti darbuotojus“, – apie daugiausiai diskusijų sukėlusių Darbo kodekso pakeitimų poreikį kalba vienas naujojo Darbo kodekso kūrėjų VU Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis.

Savo ruožtu ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pažymi, kad per praėjusius metus Lietuvoje buvo atleista apie 560 tūkst. darbuotojų, iš kurių 93 proc. išėjo savo noru. Šiems žmonėms nebuvo išmokėta jokia išmoka, dauguma iš tų 7 proc., kurie gavo išmokas, dirbo valstybinėse įmonėse arba biudžetinėse įstaigose. Pasak premjero, tai parodo pokyčių poreikį ir reiškia tik viena – reali situacija darbo rinkoje labai skiriasi nuo to, kas formaliai yra išdėstyta dabartiniuose darbo teisės aktuose.

„Mūsų tikslas – sukurti priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarką, kokia yra Švedijoje, Danijoje. Pirmiausia norime sudaryti sąlygas, kad atleistas iš darbo žmogus galėtų tikėtis greitai susirasti kitą darbą. Žmogus turi žinoti, kad jis bus laiku perspėtas, jam turės būti sumokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, kad neįsidarbinus po dviejų mėnesių, „įsijungia“ socialinio draudimo fondo sistema“, – pagrindinius naujojo socialinio modelio aspektus dėsto A. Butkevičius.

Trumpesnis perspėjimo dėl atleidimo laikotarpis – geresnei darbo rinkos „kraujotakai“

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda svarstymus, esą dėl naujojo socialinio modelio šalyje per metus susikurtų apie 20 tūkst. naujų darbo vietų linkęs vertinti atsargiai, tačiau neabejoja, kad Darbo kodekso pakeitimai duos teigiamą impulsą darbo rinkai.

„Aš neabejoju, kad naujos darbo vietos bus kuriamos. Pagalvokime visiškai logiškai. Kartais darbo vietos yra nekuriamos paprasčiausiai todėl, kad bijoma atleisti darbuotoją, kadangi jo atleidimas reikš didesnius kaštus. Todėl kai nesi tikras dėl verslo ateities, sezoninių svyravimų, renkiesi kelią palaukti ir nekurti darbo vietos. Šia prasme darbo rinkos kraujotakos gerinimas turėtų kurti naujas darbo vietas“, – kalba ekonomistas.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pabrėžia, kad pasaulyje iš esmės pasikeitė produktų gyvavimo laikas, gamybos grandinė, įmonių planavimo laikotarpis. „Vidutinės įmonės vadovai bemato tik trijų metų ateities horizontą, kuriame jis gali planuoti savo gamybos apimtis; globali konkurencija tampa vis didesnė, todėl darbo santykiai turi atitikti šiandieninius mūsų gamybos procesus“, – tikina R. Dargis.

Pasak LPK prezidento, ne įstatymai, o profesionalumas,  išmanumas, žinios, kūrybingumas išsaugos žmonių darbo vietas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pažymi, kad pradžioje buvo kalbėta apie trumpesnį įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpį, tačiau diskutuojant Trišalėje taryboje buvo pasiekta kompromiso.

Įtaria politikus planuojant naujus ir didesnius mokesčius

G. Nausėda atkreipia dėmesį į tai, kad socialinio draudimo įnašai į Sodros biudžetą kasmet bus mažinami 1 proc., bazinė pensija keliaus į valstybės biudžetą.

„Sprendimas tikrai sveikintinas: tai vienas iš elementų, apie kuriuos nuolat kalba tarptautinės institucijos – mes turime ne žodžiais, o darbais mažinti darbo mokesčius. Tačiau čia turiu abejonių dėl finansinio tvarumo ir pagrįstumo.

Teigiama, kad bazinė pensija ir laipsniškas „Sodros“ įnašų mažinimas bus finansuojamas iš ekonomikos augimo. Bet mes puikiai žinome, kad ne kabinetiniame, o realiame gyvenime kandidatų arba norinčių „pasiglemžti“ tuos ekonominio augimo vaisius bus labai daug. Bus ir gynybos išlaidos, ir įvairios kompensacijos, valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas. Peršasi išvada, kad tai gali reikšti numatomus latentinius nekilnojamojo turto, automobilių mokesčius. Turbūt politikai ir prie sienos priremti nepasakytų, kad tuos mokesčius ketina didinti. Bet arba šie sprendimai bus palikti kitos kadencijos pradžiai, arba kitai vyriausybei“, – svarsto ekonomistas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė patikina, kad finansinis tvarumas gali būti išlaikytas dėl laipsniško „Sodros“ įmokų mažėjimo darbo vietų skaičiaus didėjimo.

Vis dėlto G. Nausėda rekomenduoja vyriausybei būti atsargesnei. „Ministrė kalba, kad pasirinktas laipsniškas socialinio draudimo įnašo mažinimas, tačiau sutikime, kad 100 mln. eurų per metus nėra menka suma, kurią būtų taip paprasta surasti. Per visą dešimtmetį tai būtų 100 mlrd. – milžiniški pinigai. Šioje vietoje reikėtų būti atsargesniems, numatyti saugiklius, finansinį planą B, jei tos gražios makroekonominės prielaidos nepasitvirtintų“, – kalba ekonomistas .

A. Butkevičius pažymi, kad tam tikro „plano B“ esama: „Tikiuosi, kad, kuriant šį socialinį modelį, bus sukurtos naujos darbo vietos, padidės darbo užmokestis.

Vyriausybės posėdyje priėmėme sprendimą, kad laikysimės fiskalinės drausmės ir jei matysime, kad 2016 metais mūsų planai yra neįgyvendinami, ekonomikos augimas yra per lėtas arba nesukuriame tiek naujų darbo vietų, nedidinamas darbuotojų darbo užmokestis, bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą atsisakysime. Turime pasilikę tam tikrus rezervus.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...