captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija demonstruoja susirūpinimą: ar Lietuva gali užimti Kaliningradą

Rusijos žiniasklaida akivaizdžiai susirūpino kasmetinėmis JAV Sausumo pajėgų Europoje vadavietės Baltijos šalyse ir Lenkijoje organizuojamomis tarptautinėmis pratybomis „Kardo kirtis“. Regnum.ru publikuotame straipsnyje Lietuva ne tik pavadinama iešmininke, bet ir keliamas klausimas, ar įmanoma, kad Lietuva imtųsi okupuoti Kaliningrado anklavą.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Rusijos žiniasklaida akivaizdžiai susirūpino kasmetinėmis JAV Sausumo pajėgų Europoje vadavietės Baltijos šalyse ir Lenkijoje organizuojamomis tarptautinėmis pratybomis „Kardo kirtis“. Regnum.ru publikuotame straipsnyje Lietuva ne tik pavadinama iešmininke, bet ir keliamas klausimas, ar įmanoma, kad Lietuva imtųsi okupuoti Kaliningrado anklavą.

Tai susiję ir su programišių paskelbta informacija įsilaužus į Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo interneto svetainę. Tuomet kaip tik ir buvo išsakyta idėja, kad pratybos „Kardo kirtis“ yra pasirengimas Kaliningrado srities aneksijai.

Karybos ekspertas Darius Antanaitis DELFI pažymi, kad Rusijos pusė visuomet bando įtikinti savo publiką, esą NATO yra agresyvus aljansas ir rengiasi pulti Rusiją. Dėl šios priežasties svarstymai apie Kaliningrado okupaciją žvelgiant iš rusų požiūrio taško yra beveik realybė.

„Tokia publikacija skirta vidinei auditorijai. Juk kad išsilaikytų režimas, būtina turėti arba kažkokį konfliktą, arba baisų priešą. Mes jiems patogūs, nes esame lyg ir priešas, bet ne toks stiprus priešas, kurį lengvai galėtų nugalėti, jei kažkada reiktų. Todėl ir pučią tokią miglą“, – sako D. Antanaitis.

Iškėlė klausimą, ar Lietuva gali užkariauti Kaliningradą

Regnum.ru pasirodžiusiame straipsnyje, pavadinimu „Iešmininkas: ar gali Lietuva užkariauti Kaliningradą?“ aprašomos tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“, kurių metu Lietuvoje su beveik 1,6 tūkst. lietuvių treniravosi apie 1,5 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Danijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Vokietijos.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, JAV, Portugalijos ir Vokietijos kariai lauko pratyboms Lietuvoje atsigabeno įspūdingos karinės technikos arsenalą: tankus „Abrams“, pėstininkų kovos mašinas „Stryker“, „Boxer“ ir „Pandur“, šarvuotus pėstininkų automobilius „Fuchs“, žvalgybos automobilius „Eagle IV“ ir „Dingo II“.

Pratybų „Saber Strike“ metu Latvijoje buvo vertinamas trišalio Lietuvos, Latvijos ir Estijos bataliono BALTBAT pasirengimas 2016 metais budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose. Lietuva į BALTBAT skiria Karaliaus Mindaugo Husarų bataliono kuopą ir štabo elementą. Rusai savo ruožtu atkreipia dėmesį į Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo interneto svetainėje programišių patalpintą informaciją apie neva pasirengimą Kaliningrado užėmimui. Šią žinią jie vadina „įdomia“ ir atkreipiamas dėmesys, kad „Kardo kirčio“ pratybos yra vienos didžiausių mokymų šalia Rusijos sienų.

„Į tai tiesiog būtina atkreipti dėmesį“, – rašo regnum.ru.

„Neva dėl programišių įsilaužimo paviešinta informacija neatrodo tokia jau ir absurdiška, atsižvelgiant į Baltijos valstybių ir dalies kitų Aljanso narių politiką“, – tęsiama straipsnyje.

DELFI primena, kad Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karą Ukrainos Donbaso regione NATO ėmėsi sąjungininkų užtikrinimo politikos, todėl rytinėse NATO šalyse narėse rengiama nemažai karinių pratybų. Rusijos pusė savo raumenis demonstruoja jau kurį laiką, Kaliningrado anklavas yra gausiai militarizuotas.

Tiesa, regnum.ru iškart sumenkino Lietuvos, Latvijos ir Estijos karines galimybes. „Akivaizdu, kad bet kurios iš Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos aprūpintos sunkiąja karine technika prasčiau nei pačios skurdžiausios Vidurio Azijos valstybės. Tokias silpnas ginkluotąsias pajėgas iš buvusių sovietinių šalių turi dar nebent Moldova. Vienintelis dalykas, kuriuo Baltijos šalys galėtų pasigirti, tai šaunamieji ir prieštankiniai ginklai. Šiame kontekste karinga Baltijos valstybių „triumvirato“ politinės vadovybės retorika iš pirmo žvilgsnio sukelia vien tik juoką ir norą pasukioti pirštą prie smilkinio“, – rašoma straipsnyje.

Kodėl rusai nesijuokia?

Tačiau atrodo, kad juokas nekyla. Regnum.ru rašo, kad „Kardo kirtis“ atitinka JAV siekį suformuoti „šiaurinį kumštį“ prie Rusijos sienų.

„Šiuose mokymuose dalyvauja pagrindinės Skandinavijos valstybės – Danija, Norvegija, Švedija ir Suomija, kurios oficialiai NATO nepriklauso, tačiau pastaruoju metu vis aktyviau su Aljansu bendradarbiauja, taip pat ir maksimaliai integruoja savo kariuomenes. Karo perspektyva iš karto su Baltijos, Skandinavijos šalimis ir Lenkija jau nekelia pašaipios šypsenos, nes šios šalys prieš mus gali nukreipti iki 100 tūkst. karių, ne mažiau 450 naikintuvų, iki 1000 tankų, Rusijos Baltijos flotilei prilygstančias karines jūrų pajėgas ir panašiai. Pagal štai tokį scenarijų, jei smūgį pavyktų suduoti pakankamai netikėtai ir koordinuotai, galimas ir Kaliningrado srities netekimo kuriam laikui variantas“, – rašoma straipsnyje.

Tiesa, iškart priduriama, kad „visų šių šalių pajėgų nepakaktų ilgai trunkančiam karui su Rusija, kuri turi daugybės tipų ginklų, kurių šios išvardintos šalys neturi“.

„Kilus realiam Rusijos teritorijos dalies netekimo pavojui, neatmetama galimybė kovoje su priešininku panaudoti taktinį branduolinį ginklą“, – sakoma tekste.

Kaip pažymi DELFI pašnekovas D. Antanaitis, toks regnum.ru straipsnis nukreiptas į vidaus rinką. Bandoma įtikinti, kad NATO elgiasi agresyviai ir demonstruoja raumenis prieš Rusiją. Taip realybė tarsi apverčiama: agresoriumi tampa ne Rusija, bet NATO.

Iš straipsnio, pasak D. Antanaičio, taip pat matyti, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių turima ar ketinama įsigyti prieštankinė ginkluotė bei jos kiekis rusus neramina. D. Antanaitis primena, kad Lietuva kaip tik skelbėsi suderėjusi dėl savaeigių haubicų „Pzh2000“ pirkimo iš Vokietijos, kalbama apie pėstininkų kovos mašinų įsigijimus.

„Rusai nieko naujo nepasakė, tik pabrėžė, kas šiandien juos neramintų, ir ką ateityje mes turėtume stiprinti“, – sakė pašnekovas. D. Antanaitis taip pat sako, kad šiuo metu Lietuvoje einama prie integruoto požiūrio į Lietuvos gynybą: grąžinta privalomoji pradinė karo tarnyba arba šauktiniai, rytinėse NATO narėse, tarp jų ir Lietuvoje, dislokuojamos nenuolatinės NATO pajėgos, vyksta daug karinių pratybų.

„Ėmėme rodyti, kad mūsų kariuomenė stiprėja, kad turime jos vystymosi viziją ir strategiją. Ir ji tikriausiai teisinga, kadangi tai iššaukia reakciją. Geriausias būdas sužinoti, veiksminga ji ar ne, yra pažiūrėti, kaip reaguoja. Tai tonas nors ir paniekinamas, bet iš kitos pusės – tai reiškia susirūpinimą“, – sako pašnekovas.

Jis taip pat sako, kad, žvelgiant iš Rusijos pusės, Kaliningrado saugumas nėra visiškai užtikrintas. Atsižvelgus į tai, kad Rusija nuolat siekia pateikti, esą agresorius yra NATO, jų susirūpinimas Kaliningrado neapginamumu yra nuoseklus.

„Tai išeinant iš tokio taško, kad NATO pradės karą prieš Rusiją, Kaliningradas, be abejo, ilgai neišgyventų, jis būtų sunaikintas. Net haubicos, jei mes jas nusipirksime, tai vien jos gali padengti iš vieno taško pusę Kaliningrado srities. O NATO lėktuvams atakuojant Karaliaučių, net nereiktų įskristi į jų oro erdvę. Bet yra ir dar viena pusė: Karaliaučius galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį atskiriant Lietuvą nuo Lenkijos. Tai vienintelis sausumos kelias, per kur gali ateiti NATO pajėgos. Jeigu nėra sausumos kelio, tai oru arba laivais atgabenti paramą, ypač jei čia knibždėtų Rusijos kariuomenė, būtų sudėtinga“, – sako D. Antanaitis.

DELFI primena, kad Kaliningradas Rusijai svarbus tiek gynybine prasme, tiek kaip forpostas puolimui. Kaliningradas Šaltojo karo metais buvo labiausiai militarizuota zona Europoje, šiuo metu anklavas vėl tampa ginklų sandėliu. Baltijsko uoste įkurdintas laivynas, yra nedidelis kiekis povandeninių laivų, taip pat esama desantinių laivų, skirtų išlaipinimui pakrantėje. Kaliningrade yra ir visa gausybė laivyną aptarnaujančių dalinių: jūrinė aviacija, naikintuvai, bombonešiai, jūrų pėstininkai, sausumos pajėgos. Ten sutelkta ir nemažai įprastinės ginkluotės.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...